Mikalõjus Pelhržimoviẽtis (Mikuláš z Pelhřimova) apie 1385Pelhřimov apie 1459Poděbrady, čekų husitų veikėjas, rašytojas. 1409 baigęs mokslus tapo radikaliu husitų sekėju, prisidėjo prie taboritų. Nuo 1420 Taboro aukščiausiasis dvasininkas (vyskupas), miesto iždininkas. Vienas taboritų ideologų. Mikalojaus Pelhržimoviečio mokymas tikėjimo pagrindu laikė Bibliją, atmetė visas Bažnyčios apeigas, šventes (išskyrus sekmadienį), maldas už mirusiuosius ir kita. Mikalojus Pelhržimovietis atstovavo Taborui ginčuose su Prahos dvasininkais. Po taboritų pralaimėto Lipanų mūšio (1434) siekė susitarimo su imperatoriumi. 1443 dvasininkų sinode Kutná Horoje Mikalojaus Pelhržimoviečio mokymas buvo pripažintas melagingu. Taborui 1452 žlugus jis buvo įkalintas Prahoje, vėliau – Poděbraduose. Svarbiausieji veikalai: Taboro pripažinimas ir gynimas (Confessio Taboritarum), evangelijos komentarai Criptum super quattuor evangelia in unum concordata, Taboro kronika Chronicon continens causam sacerdotium taboriensium (3 dalių veikalas, kurį sudaro dokumentai ir moksliniai traktatai, apima laikotarpį nuo 1419 iki 1444).
1644