Radvilà Mikalojus 1470 1521 10 ar 11, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės veikėjas. Mikalojaus Radvilos Senojo ir Zofijos Manvydaitės sūnus. LDK valstybės ir karo veikėjų Jono Radvilos, Jurgio Radvilos, Vilniaus vyskupo Alberto (Vaitiekaus) Radvilos brolis. 1488–92 Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro raikytojas, 1493–1505 pataurininkis ir Bielsko vietininkas. 1505 LDK krašto (žemės) maršalka, 1505–10 Trakų vaivada. Nuo 1510 buvo Vilniaus vaivada ir LDK kancleris. Valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui (1492–1506) Mikalojus Radvila siekė glaudesnės unijos su Lenkija (pasirašė 1501 Mielniko aktą), ypač 1501 mirus Lenkijos karaliui Aleksandro broliui Jonui Albrechtui. Palenkėje nuosavybės teisėmis gavo valdyti Goniądzą ir Raigardą, atimtus iš 1508 maištą prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį sukėlusio ir pasidavusio Maskvai kunigaikščio Mykolo Glinskio.
Mikalojaus Radvilos portretas (aliejus, 17 a. pirma pusė, nežinomas dailininkas)
Mikalojus Radvila tapo Radvilų giminės Raigardo šakos pradininku. 1515 vadovavo LDK pasiuntinybei, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis vyko į Vieną susitikti su Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriumi Maksimilianu I.
Dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės–Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karuose (1500 Vedrošos mūšyje, 1514 Oršos mūšyje), LDK karuose su Krymo chanato totoriais; pergalei prieš juos Klecko mūšyje (1506) įamžinti su tėvu Vilniuje pastatydino Šv. Jurgio bažnyčią. Dėl valdžios ir įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, t. p. dėl Palenkės varžėsi ir kivirčijosi su Trakų vaivada Albertu Goštautu; Radvilos su Goštautais susitaikė tik po Mikalojaus Radvilos mirties, kai jo brolio Jurgio duktė Barbora Radvilaitė ištekėjo už Alberto Goštauto sūnaus Stanislovo Goštauto. Mikalojaus Radvilos vienas sūnų, Mikalojus (m. 1529), buvo Žemaičių vyskupas.
415