Radvilà Senàsis Mikalojus ? 1509 07 16greičiausiai Vilnius (palaidotas Bernardinų bažnyčioje Vilniuje), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Radvilos Astikaičio (iš didikų Astikų giminės) sūnus. Su pirmąja žmona (buvo vedęs tris kartus) Vilniaus vaivados Manvydo Jono dukterimi Zofija turėjo 4 sūnus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjus Mikalojų Radvilą (1470–1521), Joną Radvilą (1474–1522) ir Jurgį Radvilą (1480–1541) bei Vilniaus vyskupą Albertą (Vaitiekų) Radvilą (1478–1519). Pramintas Senuoju, nes laikomas Radvilų giminės protėviu – tėvo vardą Radvila pavertė savo pavarde. Tėvoninės svarbiausios valdos buvo Anykščių, Kernavės ir Užpalių apylinkėse. 1481–86 Smolensko, 1488–91 Bielsko ir Naugarduko vietininkas bei Trakų kaštelionas. Nuo 1492 buvo Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris.
Mikalojaus Radvilos Senojo portretas (raižinys, 18 a., dailininkas Hiršas Leibovičius, iš knygos Icones familiae ducalis Radivilianae Nesvyžius 1758)
Buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro (valdė 1492–1506) ir Žygimanto Senojo (valdė 1506–48) šalininkas, 1508 Glinskio maišto prieš Žygimantą Senąjį priešininkas. Pergalei Klecko mūšyje (1506) prieš Krymo chanato totorius įamžinti su sūnumi Mikalojumi savo valdoje Vilniuje pastatydino Šv. Jurgio bažnyčią, pasikvietė karmelitus ir jiems pastatydino vienuolyną.
415
-Mikalojus Radvila Senasis