Mikalojaus Sapiegos portretas (aliejus, 1709, nežinomas dailininkas, Vavelio karalių pilis)
Sapiegà Mikalojus apie 1581 1644 03 14Liublinas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas. Jono Frydricho Sapiegos (1618–64) tėvas. Tarnavo Šventosios Romos imperijos (Vokietijos) imperatoriaus kariuomenėje, už narsą žygiuose gavo Auksinio rakto kavalieriaus titulą. Nuo 1627 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis vėliavininkas, 1634 – Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas (maršalka), nuo 1638 – Lietuvos Brastos (dabar Brestas, Baltarusija) vaivada, nuo 1642 – Vilniaus kaštelionas. Nepatvirtintais duomenimis, 1631 iš popiežiaus Urbono VIII koplyčios Vatikane pavogė stebuklingu laikomą Dievo Motinos Gvadalupietės paveikslą ir pakabino savo statydintoje katalikų Šv. Onos bažnyčioje Kodeńyje (buvo Sapiegų Kodeńio šakos rezidencija). Už tai iki 1634 popiežiaus buvo ekskomunikuotas. Paveikslo istoriją 1721 aprašė Jonas Frydrichas Sapiega.
L: Polski słownik biograficzny t. 35 d. 1 Warszawa–Kraków 1994.
415