Mikas Petrauskas
Petráuskas Mikas 1873 10 13Palūšė (Ignalinos apyl.) 1937 03 23Kaunas (palaidotas Vilniuje), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, dainininkas (tenoras), choro dirigentas, pedagogas. K. Petrausko brolis. Muzikos mokėsi iš tėvo vargonininko Jono Petrausko ir Rokiškio muzikos mokykloje (1898–99). Vargonininkavo, vadovavo chorui ir orkestrui Labanore (1888–96), Obeliuose, Gervėčiuose (1889–1900). 1901–06 studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje (baigė S. Gabelio dainavimo klasę); vadovavo lietuvių chorams, rengė vakarus, sukūrė ir pastatė pirmąsias lietuvių operetes. 1905 atvyko į Vilnių, vadovavo Vilniaus kanklių draugijos chorui, pastatė pirmąją savo operą Birutė (1906 11 06). Caro žandarų persekiojamas už revoliucinę veiklą 1906 pabaigoje emigravo į Šveicariją (vadovavo chorui, įsteigė rusų pabėgėlių dainavimo studiją, pastatė M. Lysenkos operą Natalka Poltavka, joje dainavo). 1908 mokėsi kompozicijos Paryžiaus konservatorijoje. 1911–12 studijavo dainavimą Italijoje, dainavo italų operos teatrų spektakliuose, koncertavo Lietuvos miestuose, Tilžėje.
1907–30 su pertraukomis gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, rengė koncertus (dainavo ir solo), lietuviškus vakarus, subūrė Birutės, Gabijos chorus, orkestrus ir jiems vadovavo, statė operetes, operas, įsteigė Meno draugiją, lietuvių konservatoriją. Čikagoje, Bostone, Niujorke parengė choro vadovų, muzikos mokytojų, kūrė muziką, įdainavo 16 plokštelių, leido savo kūrinių seriją Kanklės (1917–1921), savo lietuvių liaudies dainų išdailas Lietuviškos dainos (7 sąsiuvinius). Lietuvoje lankėsi 1920, 1924–26. Nuo 1930 gyveno Kaune. Harmonizavo apie 150 lietuvių liaudies dainų (Bernužėli, nesvoliok, Jojau dieną, Kur tas šaltinėlis, Kam šėrei žirgelį). Parašė knygas Iš muzikos srities (1909), Mažas muzikos žodynėlis (1916), Muzikos žodyną ir apybraižą Orkestrai (rankraščiai), straipsnių muzikos klausimais.
M. Petrauskas. Žalčio vaidmuo (M. Petrausko operos Eglė žalčių karalienė spektaklis, 1924, dirigentas S. Meisonas)
Kūriniai
Operos Birutė (1906, pagal G. Landsbergio‑Žemkalnio melodramą; pirmoji lietuvių opera) ir Eglė žalčių karalienė (1920, M. Petrausko libretas pagal A. Fromo‑Gužučio dramą; pastatyta ir išleistas klavyras 1924 Bostone, 1939 Eglės pavadinimu pastatyta Kaune, J. Dambrausko redakcija), 19 operečių (Kaminkrėtys ir malūnininkas 1903, Adomas ir Ieva 1905, Consilium facultatis 1915, išleista 1921, naujai instrumentavo A. Klenickis, tekstą redagavo S. Yla, 1961 įrašė Lietuvos radijas ir inscenizavo televizija, Tarnaitė pamokė 1915, Pirmoji gegužės 1920, Vargonininko vestuvės 1923), dainos chorams (Neverkit pas kapą, Dul, dul dūdelė, Suktinis, Kur namas mūs, Gaudžia trimitai), 37 solo dainos (Kalvis, Audėja, Jaunoji Lietuva), 17 vokalinių duetų (Atneša diedas, Jau vakaras buvo, Kur banguoja Nemunėlis), pjesės fortepijonui, smuikui.
Kūriniai sukurti paprastomis raiškos priemonėmis, naudojamos liaudies dainų citatos.
L: R. Mikėnaitė Harmonizuota lietuvių liaudies daina Vilnius 1972; Mikas Petrauskas / parengė J. Burokaitė Vilnius 1976.
2604