Rėkláitis Mikas 1895 09 06Daugirdėliai (Alytaus vlsč.) 1976 03 31Čikaga, Lietuvos karo ir visuomenės veikėjas. Divizijos generolas (1938). A. S. Rėklaičio ir V. J. Rėklaičio brolis. 1915 baigė Veiverių mokytojų seminariją. Per I pasaulinį karą 1916 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, baigė Aleksejaus karo mokyklą Maskvoje, kariavo fronte. 1918 pabaigoje grįžęs į Lietuvą dirbo Alytaus apskrities milicijos vadu. 1919 01 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariuomene Kurklių–Panevėžio operacijoje ir Zarasų operacijoje, 1920 – su Lenkijos kariuomene. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, prisidėjo rengiant Pėstininkų rikiuotės statutą (2 dalys, 1922–23). 1923 paskirtas Pirmosios karo apygardos štabo skyriaus viršininku.
Mikas Rėklaitis
Nuo 1927 ėjo Kėdainių karo srities komendanto pareigas, vėliau Kėdainių apskrities komendantas. 1930–35 ėjo Pirmojo pėstininkų pulko vado pareigas, 1930 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935 paskirtas Trečiosios pėstininkų divizijos vadu. 1938 ėjo kariuomenės tiekimo viršininko pareigas.
1939 10 vadovavo Lietuvos karinei delegacijai derybose su SSRS dėl sovietinių karių įgulų išdėstymo Lietuvoje. 1940 01 paskirtas Krašto apsaugos ministerijos atstovu santykiams su SSRS kariuomene palaikyti. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą iš kariuomenės atleistas. 1941 06 NKVD suimtas, prasidėjus SSRS–Vokietijos karui išlaisvintas. Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Krašto gynybos tarybos nariu ir Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje: Lietuvių karių veteranų sąjungos Ramovė centro valdybos vicepirmininkas, vadovavo šios sąjungos Laisvės kovų muziejaus įsteigimui (1958), statybos komitetui statant Lietuvos laisvės kovų paminklą Čikagoje (1960), knygos Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, 1918–1920 1 tomo (1972) rengimo komisijos pirmininkas.
M. Rėklaitis (pirmas iš kairės) su kitais buvusiais Lietuvos aukštaisiais karininkais Čikagoje susitinka su Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu S. Lozoraičiu (antras iš dešinės; 1968, Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Vyčio Kryžiaus 5 (1919), Gedimino 3 (1928) ir Vytauto Didžiojo 3 (1937) laipsnio ordinai.
M. Rėklaitis (centre) iš Augsburgo DP stovyklos išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas (1949; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
L: V. Jankauskas Nepriklausomos Lietuvos generolai d. 1 Vilnius 1998; Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 6 Vilnius 2006.
1947