Rzaquluzadə Mikayıl (Mikailas Rzakuluzad), tikr. Mikayıl Manaf oğlu Rzaquluzadə 1905 03 17Baku 1984 11 10Baku, azerbaidžaniečių rašytojas, poetas, vertėjas. 1912–13 mokėsi medresėje, 1917–18 – realinėje mokykloje Baku. 1920–21 Azerbaidžano karinio komisariato viršininkas, 1922–23 karo korespondentas, 1926–27 dirbo įvairiose bibliotekose. 1927 baigęs Azerbaidžano pedagogikos institutą iki 1931 dėstė Giandžos (dabar Gəncə) pedagogikos technikume. 1931–34 Pedagoginės psichologijos mokslinių tyrimų instituto prie Maskvos antrojo universiteto aspirantas. Vėliau dirbo Azerbaidžano mokslinių tyrimų pedagogikos institute, buvo leidyklos Azərnəşr redaktorius ir vertėjas, kino studijos Azərbaycanfilm vyriausiasis redaktorius, žurnalo İnqilab və mədəniyyət atsakingasis sekretorius, Azerbaidžano rašytojų sąjungos žurnalo Azərbaycan vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Daugiausia parašė eilėraščių, pasakų ir apsakymų vaikams ir jaunimui (rinkiniai Lakštingalų gūžta, Baltas veršis, abu 1945, Noras 1949, Auštant 1952, Stebuklingas sazas, Gulbių ežeras, abu 1955, Medžiotojo Elišo ir narsiosios Aitekinės pasakos 1956, Šalies gėlės 1962, Labas, Adilai 1966, Apsakymai, Jūros pasaka, abu 1967, Pėdsakai širdyje 1969, Paukščių kalbą mokantis Orchanas 1972, Viščiukas nuėjo atsigerti 1973, Pavasario saulė 1977, Pavasario metas 1981). Į azerbaidžaniečių kalbą išvertė P. Cvirkos kūrinių, Homero Iliadą, anglų, rusų, vokiečių rašytojų kūrinių.
128