Mikkeli

Mikkeli (Mkelis), šved. Sankt Michel (Sankt Mkelis), miestas Suomijos pietryčiuose, į šiaurės rytus nuo Helsinkio, į šiaurės vakarus nuo Saimos ežero; Pietų Savo administracinio regiono centras.

Mikkeli

Plotas 38,6 km². 36 900 gyventojų (2017). Upių uostas. Per Mikkeli eina Kouvolos–Kuopio geležinkelis; plentai į Lahti, Lappeenrantą, Jyväskylä, Kuopio. Oro uostas. Medienos ir metalo apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, poligrafijos, maisto, tekstilės pramonė. Turizmas. Žiemos sportas. Taikomųjų mokslų universitetas. Meno, Karo, Generalinio štabo, Pietų Savo (istorija, etnologija) muziejai; paveikslų galerija. Kasmetinis tarptautinis muzikos festivalis. Bažnyčios: Kivisakasti (16 a.), Mikkeli (1816, trečia pagal dydį medinė bažnyčia Suomijoje), neogotikinė katedra (1897, architektas J. Stenbäckas, paveikslas Nukryžiuotasis, 1899, dailininkas P. Halonenas).

Istorija

Žinomas nuo 14 amžiaus. 16 a. pradžioje arkangelo Mykolo garbei pavadintas Mikkeli. Miesto teisės nuo 1838. Nuo 1843 Mikkeli – lenio (provincijos) centras. Per 1918 Suomijos pilietinį karą Mikkeli buvo viena vadinamųjų baltųjų bazių. Per 1939–1940 ir 1941–44 SSRS ir Suomijos karus Mikkeli buvo Generalinio štabo ir maršalo C. G. E. Mannerheimo būstinė. Po 1997 administracinės reformos Mikkeli – Pietų Savo administracinio regiono centras. 1997–2009 Rytų Suomijos lenio (apskrities) centras. Rytų Suomijos lenis apėmė Šiaurės Karelijos, Šiaurės Savo ir Pietų Savo regionus, panaikintas 2010.