Jancsó Miklós (Miklošas Jánčas) 1921 09 27Vác 2014 01 31Budapeštas, vengrų kino režisierius. Teisės m. dr. (1944). Baigė Klužo-Napokos universitetą (Rumunija), 1950 – Aukštąją teatro ir kino mokyklą Budapešte. Kūrė kino kroniką, dokumentinius filmus. Vaidybiniuose istoriniuose filmuose Be vilties (Szegénylegények 1965), Žvaigždės ir kareiviai (Csillagosok, katonák 1967), Tyla ir riksmas (Csend és kiáltás 1968), Kol liaudis dar prašo (Még kér a nép 1971, Kanų kino festivalio prizas 1972; SSRS rodytas pavadinimu Raudonoji psalmė), Elektra, mano meile (Szerelmem, Elektra 1975, pagal L. Gyurkó), Vengrų rapsodija (Magyar rapszódia 1979), Allegro barbaro (1979, Kanų kino festivalio prizas), Tirono širdis, arba Boccaccio Vengrijoje (A zsarnok szive, avagy Boccaccio Magyarországon 1981) nagrinėjama istorijos ir individo santykis, valdžios, priespaudos įvairūs aspektai, atsisakoma priežasties ir pasekmės ryšiais siejamo rišlaus pasakojimo, žodžius atstoja šokis, muzika; būdinga asociatyvus montažas, vaizdo plastika. Vėlesni filmai (Monstrų sezonas / Szörnyek évadja 1986, Venecijos kino festivalio prizas 1987, Jėzaus Kristaus horoskopas / Jézus Krisztus horoszkópja 1988, Valsas „Žydrasis Dunojus“ / Duna keringo 1991, Dievo šviesa Budapešte / Nekem lámpást adott kezembe az úr Pesten 1998) šiuolaikinės tematikos, satyriški. Sukūrė filmų Italijoje, Prancūzijoje. Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą (1990).
2766