Miklucho‑Maklajaus etnologijos ir antropologijos institutas
Miklùcho‑Maklãjaus etnològijos ir antropològijos institùtas (rus. Институт этнологии и антропологии им. Миклухо-Маклая), N. Miklùcho‑Maklãjaus etnològijos ir antropològijos institùtas (rus. Институт этнологии и антропологии им. Н. Н. Миклухо-Маклая), Rùsijos mókslų akadèmijos Miklùcho‑Maklãjaus etnològijos ir antropològijos institùtas (rus. Институт этнологии и антропологии им. Миклухо-Маклая Российской академии наук), vienas svarbiausių etnologijos, sociokultūrinės ir fizinės antropologijos tyrimų centrų Rusijoje. Veikia Maskvoje, iki 1943 buvo Leningrade (dabar Sankt Peterburgas).
Veikla
Veikia Rusų liaudies, Šiaurės ir Sibiro, Kaukazo, Amerikos skyriai,
Etnopolitinių tyrimų, Tarpetninių santykių tyrimų, Europos tyrimų, Azijos ir Ramiojo vandenyno tyrimų (yra Vidurinės Azijos grupė), Fizinės antropologijos (yra Plastinės rekonstrukcijos laboratorija, V. Aleksejevo antropologijos kabinetas-muziejus, Fizinės antropologijos skyrius), Tarpkultūrinės psichologijos ir etologijos, Genderinių tyrimų, Medicininės antropologijos, Antropoekologijos, Etnografinis mokslo ir švietimo (yra N. Čeboksarovo istorijos ir etnografijos kabinetas-muziejus, S. Tolstovo etnoarcheologijos kabinetas-muziejus, Bibliografijos ir leidinių rengimo grupė), Vizualinės antropoligijos centrai, mokslinis archyvas, biblioteka.
Prie instituto veikia Rusijos antropologų ir etnologų asociacija (įkurta 1990).
Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: žmogaus evoliucija ir kultūrų kilmė, etninės kultūros ir socialinės struktūros, etninė ekologija, demorafija ir kartografavimas, nacionalizmas, konfliktai ir migracija, religijotyra, genderiniai tyrimai, etnosociologija ir etnopsichologija, fizinė antropologija.
Kasmet vykdoma apie 30 mokslinių projektų, išleidžiama apie 50 monografijų. Leidžiami 6 moksliniai žurnalai, tarp jų – seniausias profilinis žurnalas šalyje Etnografinė apžvalga (Ėtnografičeskoe obozrenie), t.p. metinis leidinys EAWARN, leidinių serijos Tautos ir kultūros (Народы и культуры, eina nuo 1997), Etnografinė biblioteka (Этнографическая библиотека, eina nuo 1983), Etnologiniai šamanizmo ir kitų tradicinių tikėjimų bei praktikų tyrimai (Этнологические исследования по шаманству и иным традиционным верованиям и практикам), Etnopolitinė situacija Rusijoje ir kaimyninėse valstybėse (Этнополитическая ситуация в России и сопредельных государствах) ir kiti leidiniai.
Institutas bendradarbiauja su daugelio užsienio šalių mokslo centrais ir pavieniais mokslininkais, dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje.
178 darbuotojai (2021).
Istorija
Ištakos oficialiai siejamos su Petro I laikais įsteigta Kunstkamera.
Įkurtas 1933 kaip SSRS mokslų akademijos Antropologijos ir etnografijos institutas. 1934 tapo Antropologijos, archeologijos ir etnografijos institutu, 1937 – Etnografijos institutu. 1947 Etnografijos institutas pavadintas N. Miklucho‑Maklajaus vardu (jis 1871–1877 tyrinėdamas Naująją Gvinėją ieškojo galimybių paversti ją Rusijos kolonija). 1990 tapo N. Miklucho-Maklajaus etnologijos ir antropologijos institutu. Nuo 1992 Rusijos mokslų akademijos N. Miklucho-Maklajaus etnologijos ir antropologijos institutas.
Sovietiniu laikotarpiu institutas veikė ne tik kaip mokslo institucija, bet ir kaip vienas sovietinės analitikos, propagandos centrų.
2008 buvo 18 padalinių, dirbo daugiau kaip 200 specialistų.