Kopernik Mikołaj (lot. Nicolaus Copernicus; Mikalojus Kopèrnikas) 1473 02 19Torunė 1543 05 24Frombork, lenkų astronomas, matematikas, ekonomistas. Heliocentrinės pasaulio sistemos kūrėjas.
Išsilavinimas ir veikla
1491–95 Krokuvos universitete studijavo astronomiją ir kitus mokslus, 1496–1501 Bolonijos universitete – teisę (1497 išrinktas Varmės kanauninku), savarankiškai – astronomiją (1500 kartu su broliu keliavo į Romą ir skaitė keletą privačių paskaitų), 1501–03 Paduvos universitete – teisę ir mediciną. 1503 apsigynė daktaro laipsnį. 1503–12 gyveno Varmės Lidzbarke (Lenkija), dalyvavo Prūsijos, Lenkijos ir Lietuvos politiniame ir ekonominiame gyvenime. Nuo 1512 gyveno Fromborke ir ėjo įvairias pareigas. 1516–19 kapitulos valdų administratorius. Per Lenkijos karą su Vokiečių ordinu 1521 vadovavo Varmės kapitulos pilies gynybai. 1521–23 Varmės komisaras, 1523–29 (su pertraukomis) Varmės kapitulos kancleris. Apie 40 metų buvo vyskupų ir kapitulos gydytojas.
Mikołaj Kopernik (aliejus, apie 1580, nežinomas dailininkas; Torunės rotušė)
Mokslinė veikla ir knygos
16 a. 3 dešimtmečio pirmoje pusėje parašė traktatą Apie monetų kalybą (Monetae cudendae ratio), kuriame siūlė suvienodinti Lenkijos ir Prūsijos monetas. Daugiausia astronominių stebėjimų atliko Fromborke. Apie 1515 parašė (neišleido) pirmąjį astronomijos traktatą Trumpieji komentarai (Commentariolus), kuriame suformulavo heliocentrinės pasaulio sistemos pagrindus, teigė, kad Visatos centras yra netoli Saulės, planetos (ir Žemė) skrieja aplink Saulę apskritimais, Žemė sukasi apie savo ašį ir yra Mėnulio orbitos centras. 1515–33 parašė svarbiausią veikalą – Apie dangaus sferų sukimąsi (De revolutionibus orbium coelestium; 6 knygos išspausdintos 1543 Niurnberge, 21566 Bazelyje, 31617 Amsterdame). Jame išplėtojo heliocentrinės sistemos idėją. Išdėstė planimetrijos ir trigonometrijos (ir sferinės) teoremas, būtinas planetų judėjimo aplink Saulę teorijai sukurti. Laikėsi mechaninio judėjimo reliatyvumo principo. Įrodė, kad Žemė yra rutulio formos. Regimąjį dangaus kūnų judėjimą aiškino Žemės sukimusi apie savo ašį ir Žemės skriejimu aplink Saulę. M. Kopernikas manė, kad Visata baigtinė, ją supa nejudama žvaigždžių sfera. M Koperniko sukurtas pasaulėvaizdis lėmė Keplerio dėsnių atradimą, bet jis ne iš karto buvo pripažintas. 1616 inkvizicijos dekretu knyga buvo uždrausta.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1322 Coppernicus, krateriai Mėnulyje ir Marse, egzoplaneta 55 Cancri, kalnas Špicbergene, t. p. dirbtinis cheminis elementas kopernikis, universitetas Torunėje ir mokslinių tyrimų centras Varšuvoje.
L: A. Juška Mikalojus Kopernikas: jo gyvenimas ir darbai Kaunas 1962; E. Ribka Mikalojus Kopernikas Vilnius 1973; J. Adamczewski, E. J. Piszek Mikołaj Kopernik i jego epoka Warszawa 1972; E. Rosen Copernicus and the Scientific Revolution 21992.