Mikołów (Mikòluvas), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, Aukštutinės Silezijos pramoninio regiono pietinėje dalyje, į pietvakarius nuo Katowicų (priklauso jų aglomeracijai); apskrities centras.
41 266 gyventojai (2021). Įsikūręs prie Jamnos upės (Kłodnicos intakas). Per Mikołówą eina Katowicų–Rybniko geležinkelis, susikerta Katowicų–Żorų ir Gliwicių–Osvencimo automobilių keliai. Kasybos instituto tiriamoji akmens anglių kasykla. Elektros mašinų, statybinių medžiagų gamyba, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė. Meno galerija.
Architektūra
Bažnyčios: gotikinė Šv. Lauryno (1326–36, 1716 perstatyta), Šv. Mikalojaus (1506, 1929 pristatyta presbiterija), vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos Snieginės Gelbėtojos (1580–1628, 18 a. pristatyta varpinė), medinės Šv. Mikalojaus (1640, 1720 perstatyta) ir Šv. Petro ir Pauliaus (1757), neoromaninė Šv. vyskupo Vaitiekaus (1843–61), neogotikinė evangelikų Šv. Jono (1861, architektas F. A. Stüleris). Rotušė (16 a., 1794 sudegė, 1872 atstatyta), istoristiniai (19–20 a.), art nouveau stiliaus (20 a. pradžia) gyvenamieji namai.
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1222. Priklausė Silezijos Piastams, 1327–1526 – Čekijai, 1526–1742 – Habsburgams, nuo 1742 – Prūsijos karalystei (vokiškai vadintas Nikolai). 1547 gavo miesto teises. 16–17 a. prekybos (daugiausia galvijų) centras. 19 a. pradėta plėtoti pramonę (1842 atidarytas geležies gaminių fabrikas), 1853 iki Mikołówo nutiestas geležinkelis. Nuo 1845 veikė lenkų spaustuvė. Po Tautų Sąjungos 1921 surengto plebiscito atiteko Lenkijai. Vokietijos okupacijos metais (1939–45) buvo prijungtas prie Vokietijos. 1975 prie Mikołówo prijungtos Borowa Wieśės, Mokrų, Paniowų ir Śmiłowicų gyvenvietės, 1991 – Bujakówo gyvenvietė. Nuo 1999 Mikołówas – apskrities centras.
2271
Nikolai