mikrobañgos, (mikro… + bangos), apie 300 MHz–apie 3000 GHz dažnio, arba apie 1 m–0,1 mm ilgio, elektromagnetinės bangos. Ši bangų sritis dar skirstoma į atskirus ruožus: submilimetrinės (0,1–1 mm ilgio), milimetrinės (1–10 mm), centimetrinės (1–10 cm) ir decimetrinės (0,1–1 m) elektromagnetinės bangos. Yra nejonizuojančioji spinduliuotė. Žadinamos įvairiais įtaisais – magnetronais, klistronais, atgalinės ar bėgančiosios bangos lempomis, tranzistoriniais generatoriais, Gunno diodais, tuneliniais lėkio diodais, hibridiniais mikrobangų generatoriais. Perduodamos bangolaidžiais, juostelinėmis linijomis, atvirąja erdve. Atvirąja erdve sklindančias mikrobangas sugeria oras, rūkas, vandens garai, lietaus lašai, sniegas; trumpesnės bangos labiau sugeriamos. Mikrobangas lengviau valdyti negu ilgesnes bangas. Jomis galima perduoti daugiau informacijos, nes jų dažnis didelis, antenomis formuojamas siauras mikrobangų spindulys. Naudojamos radiolokacijoje, radionavigacijoje, telekomunikacijose (palydovinis ryšys, mobilusis ryšys, televizija ir kita), karyboje (elektromagnetinis ginklas), moksliniuose tyrimuose (mikrobangų spektroskopija), radioastronomijoje, medicinoje (mikrobangų terapija) buityje (mikrobangų krosnelės).
Pirmasis mikrobangas 1888 sužadino H. R. Hertzas savo sukurtu įrenginiu darydamas elektromagnetinius eksperimentus. 1932 G. Marconi mikrobangomis užmezgė ryšį tarp Vatikano ir popiežiaus vasaros rezidencijos Castel Gandolfo.