mikrobiològija (mikro… + biologija), biologijos mokslų šaka, tirianti mikroorganizmų sistematiką, sandarą, fiziologiją, biochemiją, genetiką, paplitimą, jų reikšmę gamtoje, žemės ūkyje, pramonėje ir medicinoje. Mikrobiologija susijusi su chemija, biochemija, imunologija, agrochemija, dirvotyra, hidrobiologija. Skiriama bendroji, maisto produktų, medicininė, pramoninė, veterinarinė, žemės ūkio mikrobiologija. Plėtojantis mikrobiologijos mokslui diferenciacija didėjo – atsirado evoliucinė, geologinė, vandens, kosminė mikrobiologija.
Tyrimų objektai, sritys
Bendroji mikrobiologija tiria svarbiausius mikroorganizmų gyvybinius reiškinius, jų reikšmę medžiagų apykaitai, paplitimą; maisto produktų mikrobiologija – mikrobiologinius procesus, kurie vyksta gaminant kai kuriuos maisto produktus, žalingą mikroorganizmų poveikį maisto žaliavoms; medicininė mikrobiologija – patogeninius mikroorganizmus, jų poveikį žmogui, indikaciją aplinkoje, diagnostikos metodus. Iš medicininės mikrobiologijos išsirutuliojo imunologija ir sanitarinė mikrobiologija. Pastaroji kuria oro, vandens, dirvos, maisto produktų mikrobiologinius tyrimo metodus. Pramoninė mikrobiologija tiria mikrobiologinius procesus, mikroorganizmų panaudojimą antibiotikams, aminorūgštims, organinėms rūgštims, vitaminams, fermentams gauti, rengia apsaugos priemones nuo žalingo mikroorganizmų poveikio; vandens mikrobiologija tiria gėlųjų ir sūriųjų vandenų mikrofloros kiekybinę ir kokybinę sudėtį, jos reikšmę užterštumo laipsniui nustatyti. Žemės ūkio mikrobiologija nagrinėja dirvodaros procesus ir mikroorganizmų cenozių formavimąsi dirvožemyje, augalų ir mikroorganizmų tarpusavio santykius; geologinė mikrobiologija – mikroorganizmų reikšmę Žemės gelmėse vykstantiems medžiagų apytakos procesams, naudingųjų iškasenų susidarymui ir irimui. Mikrobiologijos sritis, tirianti bakterijas, vadinama bakteriologija.
Pasaulyje
Mikrobiologijos atsiradimas siejamas su A. van Leeuwenhoeko (Olandija) darbais; jis mikroskopu stebėjo gyvas būtybes, nematomas plika akimi, ir aprašė laiškuose Londono karališkajai draugijai. 1771 Otto Friedrichas Mülleris (Danija) mėgino susisteminti mikroorganizmus. 18 a. pabaigoje ir 19 a. pirmoje pusėje mikrobiologijoje vyravo morfologiniai tyrimai. Fiziologinių tyrimų laikotarpis prasidėjo nuo L. Pasteuro (Prancūzija) darbų. 1857 jis nustatė mikroorganizmų reikšmę rūgimo procesams, 1861 atrado anaerobiozę, 1879 – vištų choleros sukėlėją, 1880 – mikroorganizmų virulentiškumo išnykimą ir šį reiškinį panaudojo infekcinių ligų profilaktikai. Pasteuro darbai pagrindė bendrąją mikrobiologiją ir davė pradžią medicininei mikrobiologijai. R. Kochas (1843–1910, Vokietija) patobulino mikroorganizmų tyrimo metodus. 1887 Sergejus Vinogradskis (Rusija) atrado chemosintezę. 1928 Frederickas Griffithas (Didžioji Britanija) aptiko mikroorganizmų transformaciją; 1944 šį reiškinį pagrindė O. T. Avery, Colinas McLeodas, Maclynas McCarthy (Jungtinės Amerikos Valstijos) – įrodė deoksiribonukleorūgšties (DNR) reikšmę genetinės informacijos determinavimui. 1946 atrasta bakterijų konjugacija (J. Lederbergas, E. L. Tatumas, Jungtinės Amerikos Valstijos), 1952 – transdukcija (Nortonas Davidas Zinderis, J. Lederbergas, Jungtinės Amerikos Valstijos). Mikrobiologija teikia duomenų botanikai, zoologijai, genetikai, medicinai, veterinarijai, agronomijai, žemės ūkiui. 20 a. pabaigoje – 21 a. pradžioje tiriami bendrieji mikroorganizmų sukelto infekcijų epideminio proceso dėsningumai, infekcinės alergijos, imunogenezės problemos.
Lietuvoje
Lietuvoje teorinius mikrobiologijos klausimus imta nagrinėti 1781 Vilniaus universitete pradėjus dėstyti mediciną. 1808–31 Vilniuje veikė Vakcinacijos institutas, 1897–1915 – Pasteuro stotis, 1905–10 – Bakteriologinės diagnostikos laboratorija. Mikrobiologiniai tyrimai buvo atliekami Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institute (1957–92; iki 1964 Vilniaus mokslo‑tyrimo epidemiologijos ir higienos institutas). Bakteriologiniai galvijų tyrimai buvo vykdomi Kaune, Marvos priešmarinėje stotyje (1920–24). Karo veterinarinės bakteriologijos kabinetas, veikęs Kaune 1922–24, organizavo kovą su arklių įnosėmis. Mikrobiologinius tyrimus organizavo A. Jurgeliūnas ir V. Girdzijauskas.
Nuo 1940 pradėta tirti dirvožemio, mėšlo, silosuojamų pašarų mikroorganizmai, jų paplitimas. 6–8 dešimtmečių tyrimai: dirvožemio mikroorganizmų reikšmė žemės ūkio augalų derliui (E. Lapinskas, Pranciškus Pranaitis, J. Tarvidas); mikroorganizmų naudojimas kovai su žemės ūkio augalų kenkėjais (P. Zajančkauskas); mikroorganizmai kaip fermentų producentai, jų fiziologija ir biochemija, fermentų preparatų gamyba ir naudojimas (T. Čiurlys, A. Lugauskienė, E. Matulaitytė, A. Ragavičius); pieno produktų mikroflora (Z. Beržiūnas, I. Sukackienė); vandens užteršimas žalingais mikroorganizmais ir natūralus apsivalymas, šiluminių elektrinių išmetamo vandens naudojimas (A. Baranauskienė, G. Jankavičiūtė, K. Jankevičius); bendrieji mikroorganizmų sukelto epideminio proceso dėsniai, infekcinės alergijos, imunogenezės problemos (A. Lauciūtė, N. Leonienė, A. Svičiulis); bakterijų ir virusų genetikos problemos (Jonas Rubikas, J. Vasiliauskas); salmoneliozės, raudonligės, anaerobinių infekcijų diagnostika ir specifinė profilaktika (L. Grubliauskas, A. Petrauskas, H. Paškevičius); galvijų, kiaulių ir paukščių tuberkuliozės diagnostika ir kovos priemonės (I. Balčiūnas, V. Kublickas). Atliekami tuberkuliozės sukėlėjų (L. Barauskienė, A. Sosnovskaja), erkių platinamų ligų (L. Motiejūnas), hospitalinės infekcijos (Rolanda Valintėlienė), imunologiniai, serologiniai ir genetiniai (S. Čaplinskas) tyrimai. Tiriamas bakterijų atsparumas antibiotikams (Aldona Lasinskaitė‑Čerkasina, Alvydas Pavilonis, V. Vaičiuvėnas).
20 a. pabaigoje – 21 a. pradžioje tiriamas mikroorganizmų paplitimas natūraliomis sąlygomis (dirvožemyje, substratų destrukcijos židiniuose, pramonės nuotekose, dumble), gyvenamosiose ir darbo patalpose, augalams patogeniški mikroorganizmai. Mikrobiologijos problemos tiriamos Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute, Biotechnologijos institute ir Biomokslų institute, Gamtos tyrimų centro Botanikos institute, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir Veterinarijos akademijose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Veikia Lietuvos mikrobiologų draugija.
L: P. Pranaitis Žemės ūkio mikrobiologija Akademija 1994; J. Beržinskienė Vandens mikrobiologija Vilnius 1999; D. Kazlauskienė Medicinos mikrobiologija: bendroji mikrobiologija ir imunologijos pagrindai Vilnius 2004; R. R. Masteikienė Maisto produktų mikrobiologija Kaunas 2006; A. Pavilonis, A. Lasinskaitė-Čerkašina, V. Vaičiuvėnas Diagnostinė mikrobiologija Kaunas 2007; Z. Dabkevičius Mikrobiologijos ir bakteriologijos pagrindai Šiauliai 2008; P. Pranaitis Mikrobiologijos pagrindai Akademija 2009; J. Šiugždaitė Veterinarinės mikrobiologijos pagrindai Kaunas 2012; A. Krasauskas Bendrosios mikrobiologijos pagrindai Kaunas 2022; G. J. Tortora Microbiology San Francisco 2000; T. R. Johnson Laboratory Experiments in Microbiology San Francisco 2004.