mikrobiologinė sintezė

mikrobiològinė siñtezė, mikroorganizmų ląstelėse vykstanti jų struktūrinių elementų arba medžiagų apykaitos produktų sintezė. Jos metu dėl mikroorganizmų fermentų poveikio iš paprastų (mažos molekulinės masės) junginių susidaro sudėtingi, dažnai biologiškai aktyvūs junginiai. Daugelis mikroorganizmų medžiagų apykaitos produktų išsiskiria į aplinką. Kai kurių junginių (pvz., fermentų, aminorūgščių, nukleotidų, vitaminų, antibiotikų) mikroorganizmai sintetina daugiau, negu jiems reikia (pvz., 1 ml terpės, kurioje auga bakterijos Micrococcus glutamicus, gali susikaupti iki 10 mg glutamo rūgšties). Tokių rūšių mikroorganizmai ir specialiai išvesti jų mutantai (auksotrofai) naudojami mikrobiologijos pramonėje kaip vienų ar kitų medžiagų producentai. Daugelis mikroorganizmų sintezės metu vartoja neorganinių junginių azotą, įvairius angliavandenius, organines rūgštis, angliavandenilius, anglies dioksidą. Parinkus tam tikrus mikroorganizmus, mikrobiologinės sintezės būdu gaminamos norimos medžiagos iš pigių žaliavų: naftos, dujų, medienos, spirito, cukraus pramonės atliekų, saulėgrąžų lukštų. Šios sintezės metu susidariusios mikroorganizmų ląstelių biomasės, kaip baltymų priedo, dedama į pašarus. Iš mikroorganizmų biomasės gaminami baltymai, lipidai, vitaminai, antibiotikai, aminorūgštys, organinės rūgštys.