mikrobiotà (mikro + biota), ekologinė mikroorganizmų grupė, esanti visuose daugialąsčiuose organizmuose – nuo augalų iki žmogaus. Terminas apibūdina komensalinius, simbiotinius, patogeninius mikroorganizmus, kolonizuojančius daugialąstį organizmą. 2001 pirmą kartą terminas pavartotas J. Lederbergo ir Alexos McCray, kurie pabrėžė žmogaus organizme gyvenančių mikroorganizmų svarbą tiek sveikatos, tiek ligų kontekste. Mikrobiotos tyrimams dažniausiai naudojami molekuliniai metodai, kurie remiasi 16S rRNR, 18S rRNR, kitų genų-žymenų ar genomo segmentų analize. Šie elementai yra pagausinami pasitelkiant polimerazinę grandininę reakciją ir atliekant jų sekoskaitą. Taksonominis grupavimas atliekamas naudojant daug skirtingų būdų, kurie leidžia priskirti mikroorganizmus skirtingo lygio (nuo tipo iki rūšies) mikrobiologiniams taksonams. Mikrobiota, kuri egzistuoja tam tikroje vietoje ir normaliomis sąlygomis nesukelia ligos ar nekenkia šeimininko organizmui, dar yra vadinama normalia mikrobiota. Tokia mikrobiota ne tik nekenkia šeimininkui, bet ir saugo jį nuo patenkančių patogenų ir gali veikti kaip pirmoji gynybos linija.
Kiekvieno žmogaus organizmas yra kolonizuotas nuo 10 iki 100 trilijonų mikroorganizmų, priklausančių apie 1000 skirtingų rūšių. Mikroorganizmai randami visose kūno vietose: ant odos, plaučiuose, žarnyne, burnoje ir kitur. Žmogaus organizme pagrindinė mikrobiotos vieta yra žarnynas. Ten aptinkama didžiausia mikroorganizmų populiacija. Kiekvienas žmogus turi jam būdingą mikroorganizmų sudėtį, priklausančią tiek nuo genetinių veiksnių, paveldėjimo, tiek nuo gyvenimo būdo, mitybos įpročių ir taip toliau. Mikroorganizmai yra gyvybiškai svarbūs, nes padeda išsaugoti sveiką virškinimo sistemą, kovoti su peršalimu ir alergijomis bei išlaikyti sveiką odą. Mikrobiotos sutrikimai yra siejami su daugelio ligų atsiradimu ir progresavimu (pvz., diabetas, depresija, nutukimas ir kita).
3222
3223