mikrodozimetrija

mikrodozimètrija (gr. mikros – mažas + dosis – davinys + metron – matas), fizikinio kūno ar gyvojo organizmo sugertos jonizuojančiosios spinduliuotės mikroskopinio pasiskirstymo tyrimas. Nagrinėja šio pasiskirstymo ir objekte švitinimo sukelto efekto, t. y. objekto atsako jį apšvitinus, ryšį. Šis atsakas yra spinduliuotės sukeltų sudėtingų fizikinių, fizikinių‑cheminių ir biocheminių procesų spinduliuotei jautriuose dariniuose rezultatas. Jautriajame darinyje, pvz., gyvojo organizmo ląstelėje, jos branduolyje, membranoje, DNR molekulėje ar, pvz., puslaidininkinio prietaiso elektroninėje skylinėje sandūroje jonizuojančioji spinduliuotė gali sužadinti atomus ar molekules, sukelti jų jonizaciją, disociaciją ar kitokius padarinius. Šie mikroskopiniai procesai lemia pastebimą makroskopinį efektą. Energijos perdavimo aktai mikroskopiniame tūryje yra atsitiktiniai įvykiai, todėl tikimybinis sugerties pobūdis lemia mikroskopinio tūrio sugertos energijos fliuktuacijas. Išmatuojama arba apskaičiuojama mikroskopinių tūrių sugertos energijos pasiskirstymo funkcija, nustatoma, kiek liko nesunaikintų ląstelių po švitinimo. Mikrodozimetrija naudojama medicinoje, biologijoje jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui nustatyti, t. p. kietojo kūno elektronikoje švitinimo sukeltiems darinių pažeidimams tirti.