mikroelektrodinė technika
mikroelektròdinė tèchnika, elektrofiziologijos metodas – gyvų ląstelių bioelektrinių ir oksidacinių potencialų, laisvųjų jonų koncentracijos matavimas. Dažniausiai naudojami metaliniai mikroelektrodai (skersmuo apie 1 µm) ir elektrolito tirpalo pripildytos stiklinės mikropipetės (skersmuo mažiau kaip 1 µm). Mikroelektrodas įsmeigiamas į ląstelę mikromanipuliatoriumi. Užregistruoti potencialai sustiprinami specialia aparatūra. Mikroelektrodine technika tiriami neuronų bioelektriniais reiškiniai. Mikroelektrodinė technika padėjo nustatyti nervinio impulso perdavimą sinapsėse, veikimo srovių generavimo mechanizmą ir kitus procesus. Mikroelektrodus 1946 pirmieji pradėjo naudoti J. Lingas ir R. Gerardo (Jungtinės Amerikos Valstijos).