mikroelementai

mikroelemeñtai (gr. mikros – mažas + elementas), cheminiai elementai, kurių gamtoje (mineraluose, dirvožemyje, vandenyje, organizmuose) yra labai nedaug (dažniausiai tūkstantosios procento dalys ir mažiau). Vieni mikroelementai yra metalai (pvz., geležis, varis, manganas, cinkas), kiti nemetalai (pvz., jodas, boras). Tam tikruose mineraluose mikroelementų kiekis gali siekti keliasdešimt procentų ir jie tampa pagrindiniais mineralų elementais (makroelementais). Svarbiausiuose uolienas sudarančiuose mineraluose mikroelementai gali būti kaip izomorfinė priemaiša, kaip mikrointarpų cheminiai elementai arba sorbuoti. Įvairių tipų dirvožemiuose mikroelementų kiekis nevienodas (pvz., juodžemiuose gausu boro ir vario, bet maža mangano). Mikroelementų trūkumas ar perteklius dirvožemyje veikia augalus (pvz., stokojant molibdeno blogai vystosi žiedinių kopūstų, kai kurių pupinių žiedai, kai per daug boro, augalai serga chloroze, deformuojasi jų lapai). Žmogui ir gyvūnams reikalingų mikroelementų yra daugiau kaip 20, tai: geležis, boras, manganas, varis, cinkas, molibdenas, kobaltas, jodas ir kiti. Mikroelementai yra biologiškai aktyvių junginių komponentai (pvz., cinko yra fermente karboksipeptidazėje, kobalto – vitamine B, geležies – hemoglobine, jodo – tiroksine, vario ir kobalto – insuline; jie junginius aktyvina, katalizuoja daugelį fermentinių reakcijų), kaulinio audinio sudėtinė dalis (alavas, nikelis, vanadis, manganas, silicis). Organizme kiekvienas mikroelementas veikia specifiškai (pvz., manganas, cinkas, jodas skatina gyvūnų, boras, manganas, cinkas, varis, molibdenas – augalų augimą, geležis, varis, kobaltas – kraujodarą, varis, kobaltas – audinių kvėpavimą).