mikrokietumas

mikrokietùmas, medžiagos mikrostruktūros dalių kietumas. Nustatomas specialiu prietaisu – mikrokietmačiu: į bandinį automatiniu arba rankiniu būdu ne didesne kaip 2 N jėga įspaudžiamas indentorius (dažniausiai keturkampė Vickerso piramidė, kurios kampas tarp priešingų briaunų – 136°). Gaunamas labai mažas įspaudas, kurio matmenys nustatomi mikroskopu, padidinančiu įspaudo atvaizdą. Modernūs mikrokietmačiai būna su žvalgomojo zondo tuneliniais, atominės jėgos ar kitokiais mikroskopais, automatinėmis atskaitos ir duomenų apdorojimo sistemomis. Dažniausiai nustatomas atskirų lydinio ar kitos medžiagos fazių, mikrostruktūros grūdų, plonasluoksnių dangų, folijų, trapių medžiagų (stiklo, emalio, betono) mikrokietumas. Matavimo duomenys naudojami tiriant plastines deformacijas, priemaišų pasiskirstymo netolygumus kristalo tūryje, sudarant fazių pusiausvyros diagramas.