mikroltai (mikro… + gr. lithos – akmuo), smulkūs titnago ar titnagingų uolienų archeologiniai dirbiniai, būdingi įvairioms Europos vėlyvojo paleolito, mezolito ir neolito kultūroms. Pagal mikrolitų tipų įvairovę dažnai skiriamos mezolito kultūros ir jų raida. Mikrolitai gaminti iš siaurų ar vidutinio pločio skelčių, kartais iš nuoskalų. Dažniausiai būdavo geometrinių formų (lanceto, keturkampio, trikampio, rombo, trapecijos ir kitų), gaminti mikrorėžtukiniu būdu. Pavieniai mikrolitai, turintys smaigalį (lancetai, trapecijos, rombai, dalis trikampių), buvo naudojami kaip medžioklės įrankių (strėlių, iečių) antgaliai, kiti (trikampiai, keturkampiai), tarpusavyje derinami, buvo įstatomi į medžio, kaulo ar rago korpuse išrėžtus griovelius ir suklijuoti sakais sudarydavo įvairių įrankių pjaunamuosius ašmenis.
mikrolitai
mikrolitai Lietuvoje
Lietuvoje mikrolitai atsirado vėlyvojo paleolito pabaigoje, apie vienuolikto tūkstantmečio prieš Kristų vidurį (Ahrensburgo kultūra), ir išnyko neolito antroje pusėje (trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžia).
2674