mikroneziẽčių kabos priklauso austroneziečių šeimos rytų malajiečių ir polineziečių šakos vidurio rytų okeaniečių grupės kalboms.
Paplitimas
Vartojamos Mikronezijos salose – daugiausia Karolinų salose, Kiribatyje, Kosrae (Kusaie) ir Maršalo salose, Mikronezijos rytuose, Nauru saloje. Iš viso kalbančiųjų apie 260 000 (21 a. pradžioje); ne visos Mikronezijos salyno kalbos skiriamos prie mikroneziečių kalbų. Mikroneziečių kalboms priklauso 20 kalbų: kiribati (tungarų, 102 000, su anglų kalba Kiribačio valstybinė kalba), maršaliečių kalba (apie 45 000), trukų (chuuko, apie 45 000, vartojama Mikronezijos Federacinėse Valstijose, Karolinų salose), ponpių (29 000, vartojama Mikronezijos Federacinėse Valstijose), kosrajų (kusajų, apie 8000, vartojama Kusaie saloje), naurų (apie 7000, su anglų kalba Nauru Respublikos valstybinė kalba), karolinų (apie 3000), volejų (1700, abi vartojamos Karolinų salose), tobių (apie 300, vartojama Palau Respublikoje) ir kitos.
Gramatikos ypatybės
Turi ilgųjų ir trumpųjų balsių sistemą (volejų kalboje yra 6 trumpieji ir 8 ilgieji balsiai). Mikroneziečių kalboms būdingi uždarumos sprogstamieji ir nosiniai priebalsiai, dažnos jų geminatos. Nevienodas skaičius sklandžiųjų priebalsių – nuo 1 kiribati kalboje iki 6 maršaliečių kalboje. Mikroneziečių kalbos yra analitinės, turi ir agliutinacinių bruožų. Žodžių darybai būdinga afiksacija, sudūrimas, reduplikacija. Turi sudėtingas skaičiaus kategorijas (vienaskaita, dviskaita, triskaita, daugiskaita, kartais keturskaita). Veiksmažodžių objektinės asmens ir skaičiaus formos sudaromos su priešdėliais, subjektinės – su priesagomis. Ryški tranzityvinių ir intranzityvinių veiksmažodžių opozicija. Būdvardžiai nėra atskira kalbos dalis – jie funkcionuoja kaip savitas intranzityvinių veiksmažodžių porūšis. Vyraujanti žodžių tvarka sakinyje: veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).
Raštas
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje daugeliui kalbų sukurtas raštas lotynų kalbos rašmenimis su specifiniais digrafais. Ne visos mikroneziečių kalbos kalbos turi raštą.
85