mikroorganizmai

mikroorganzmai (mikro… + organizmas), mikròbai (mikro… + gr. bios – gyvybė), gyvi organizmai, kuriuos galima stebėti tik optiniais prietaisais, akimi jie matomi blogai arba visiškai nematomi. Mikroorganizmams priklauso įvairūs organizmai: bakterijos (joms priskiriami ir laibagrybiai, arba aktinomicetai), mikromicetai (mikroskopiniai grybai, tarp jų – ir mielės), virusai, pirmuonys. Vieni mikroorganizmai yra prokariotai (branduoliai neapriboti membranos, nevyksta netiesioginis ląstelės dalijimasis – mitozė), kiti – eukariotai (ląstelėje yra vienas ar keli membranomis apriboti branduoliai, iš dvigrandžių deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulių sudarytos chromosomos ir kiti organoidų kompleksai) arba neląsteliniai organizmai – virusai. Mikroorganizmų yra visur, kur įmanoma gyvybė: dirvožemyje, vandenyje, ore, maisto produktuose, kituose organizmuose. Per evoliuciją mikroorganizmai prisitaikė prie įvairių ekologinių sąlygų, gali gyventi –6–105 ºC temperatūroje, labai rūgščioje (pH 1 ir mažiau), labai šarminėje (pH 9 ir daugiau) ar labai sūrioje (30 % natrio chlorido) aplinkoje, be deguonies, pakelia didelę radiaciją, džiovinimą, kelių šimtų atmosferų slėgį. Labai svarbūs biosferos medžiagų apykaitai. Daugelis medžiagų ir energijos apykaitos, biosintezės reakcijų juose vyksta t. p., kaip ir aukštesniųjų augalų bei gyvūnų ląstelėse, bet mikroorganizmai turi ir tik jiems būdingų fermentinių sistemų, juose vyksta specifinės biocheminės reakcijos. Įvairūs mikroorganizmai skaido augalinės kilmės medžiagas, kurių nevirškina gyvūnai (celiuliozę, ligniną, chitiną), naftą, vašką, pūdo žuvusius gyvūnus ir augalus, valo vandenį, dirvožemį. Dalyvauja anglies ir kitų biogeninių elementų (azoto, fosforo) apytakoje. Vieni mikroorganizmai (chemosintetikai) gyvybiniams procesams energijos gauna oksiduodami neorganinius junginius, kiti (fotosintetikai) naudoja energiją ir tos šviesos spektro dalies, kurios aukštesnieji augalai negali naudoti. Mikroorganizmų medžiagų apykaitos ypatumais naudojamasi kai kurių junginių pramoninėje gamyboje (mikrobiologinė sintezė). Kai kurie (patogeniniai) mikroorganizmai sukelia žmogaus, augalų ir gyvūnų ligas. Dėl sandaros ypatumų, greito dauginimosi, gebėjimo pasisavinti įvairius substratus, savitos reakcijos į išorės veiksnius mikroorganizmai tapo labai patogiu molekulinės biologijos tyrimo objektu. Naudojant mikroorganizmus atrasta, kaip reguliuoti medžiagų apykaitos procesus, stabdyti greitą vėžinių ląstelių dauginimąsi, gaminti antibiotikus, fermentus, organines rūgštis, kitus gydomuosius ir mitybinius preparatus, gydyti įvairias ligas, gauti vertingus mutantus, klonuoti gyvus organizmus. Mikroorganizmus tiria biologijos šaka mikrobiologija.