mikroorganzmų asociãcija, mikroorganzmų bendrijà, įvairių mikroorganizmų grupė, vykdanti bendras, kiekvienos rūšies individams naudingas funkcijas natūraliomis arba žmogaus sukurtomis sąlygomis. Skiriami keli mikroorganizmų asociacijų tipai: klimaksinis, visuminis, lokalusis uždaras, konkuruojančių arba simbiotinių organizmų, elementarusis – facija (vyrauja vienos rūšies mikroorganizmai), heterogeninis, monogeninis, homotipinis, atvirasis, pradinis, trumpalaikis, segregatinis (susidaro keičiantis aplinkos sąlygoms). Grybų bendrijų susidarymą tiria mikosociologija, bakterijų – bakteriosociologija, pagal tarptautinę klasifikaciją šie mokslai priskiriami fitosociologijai. Mikroorganizmų asociacijas sudaro įvairūs mikroorganizmai, todėl jie dažniausiai atsparesni aplinkos veiksniams, naudingiau pasisavina tam tikrus substratus ir gamina įvairesnių metabolitų, per trumpesnį laiką pasidaugina ir išplinta skirtinguose arealuose.
2699