elektroniniu mikroskopu gautas aukso dangos vaizdas
mikroskòpija (gr. mikros – mažas + skopeō – žiūriu, stebiu), labai mažų plika akimi nematomų objektų stebėjimo mikroskopu būdai. Pagal mikroskopo tipą skiriama optinė, elektroninė, akustinė, pražvalginė (skenuojamoji) mikroskopija. Mikroskopijos rūšis parenkama pagal tiriamojo objekto savybes ir ypatumus, reikiamos informacijos tipą. Plačiai paplitusioje ir anksčiausiai atsiradusioje optinėje mikroskopijoje taikomi šie tyrimo metodai: šviesaus lauko (juo stebimi neskaidrūs ir skaidrūs, bet šviesą sugeriančių elementų turintys objektai; jų tamsus atvaizdas stebimas šviesiame lauke, sukurtame į objektą nepatekusių jį apšviečiančių spindulių), tamsaus lauko (stebimi skaidrūs šviesos nesugeriantys objektai, matomi tamsiame lauke, nes objekto išsklaidyti spinduliai į objektyvą nepatenka), fazinio kontrasto metodas (stebimi skaidrūs objektai su nevienodo optinio tankio dalelėmis, objektas pakeičia pro jį sklindančios šviesos fazę, susidaro fazinis kontrastinis objekto atvaizdas).
Taikant interferencinį optinės mikroskopijos metodą apie objekto optines savybes sprendžiama pagal susidariusį jo interferencinį atvaizdą. Poliarizacine mikroskopija objektai stebimi poliarizuotoje šviesoje, fluorescencinė mikroskopija grindžiama ultravioletine spinduliuote arba mėlynaisiais spinduliais sužadintų objektų arba jų sugertų dažiklių švytėjimo tyrimu. Plėtojant šį metodą sukurta nanoskopija – tiriamojo objekto molekulės sužadinamos tinkamo bangos ilgio ir trukmės impulsu, fiksuojama jų skleidžiama šviesa ir gaunama duomenų apie nanodydžio objektus. Infraraudonąja mikroskopija dažniausiai stebimi neskaidrūs objektai (pvz., tamsūs stiklai, kristalai, mineralai). Sukurta rentgeno mikroskopija, naudojanti rentgeno spinduliuotę; ja dažniausiai tiriama medžiagos mikroskopinė sandara. Labai maži objektai ir jų sandaros dalelės tiriamos elektronine mikroskopija.
Dažniausiai naudojama peršvietimo ir pražvalginė elektroninė mikroskopija. Tiriamieji objektai veikiami elektriniame lauke įgreitintų elektronų pluoštu. Peršvietimo elektronine mikroskopija dažniausiai tiriama kietųjų kūnų mikroskopinė sandara, t. p. kūno paviršiuje ar tūryje lokalizuoti mikroskopiniai elektriniai ir magnetiniai laukai. Objektų paviršiaus sandara tiriama pražvalgine mikroskopija (naudojami pvz., žvalgomojo zondo mikroskopai – tuneliniai, atominės jėgos termomikroskopai). Akustinėje mikroskopijoje naudojamos ultragarsinio dažnio akustinės bangos, stebimas objekto išsklaidytos akustinės bangos sukurtas regimasis vaizdas (garso lauko vaizdinimas). Mikroskopijos tyrimais naudojamasi fizikoje, chemijoje, geologijoje (mineralogijoje, daugiausia optinėje, petrografijoje, litologijoje), metalotyroje, medicinoje, biologijoje, įvairiose technikos srityse. Mikroskopija apima ir tiriamų objektų bandinių ar preparatų paruošimą. Tiriama metalų, mineralų, kristalų, uolienų, cheminių medžiagų sandara. Atliekami biologinių objektų (ląstelės, audinių, organų, organizmų) sandaros, cheminės sudėties, fizikinių savybių, veiklos tyrimai.
Ebolos viruso vaizdas gautas elektroniniu mikroskopu
Mokslinės mikroskopijos pradininkai R. Hooke’as, Antonieʼis Philipsas van Leeuwenhoekas (Nyderlandai). Elektroninės mikroskopijos idėja kilo 1924, kai L. V. de Broglie įrodė, kad elektronui, be dalelės savybių, būdingos ir bangos savybės.