mikrotòmas (gr. mikros – mažas + tomē – pjūvis), prietaisas daryti plonoms organinių audinių nuopjovoms, kurios vėliau tiriamos optiniu arba elektroniniu mikroskopu. Mechaninių mikrotomų yra 2 pagrindiniai tipai: roginis mikrotomas (peilis juda horizontalioje plokštumoje, įtvirtintas laikiklyje objektas keliamas mikrometriniu sraigtu) ir rotacinis mikrotomas (peilis įtvirtintas, objektas juda). Šviesinei mikroskopijai atpjaunamos 2–25 µm storio nuopjovos, prieš tai audinys sustandinamas vandenį pakeičiant parafinu. Naudojami plieno peiliai. Histologijoje, ypač imunohistochemijoje, audinys dažnai yra sustandinamas užšaldant ir nuopjovos atpjaunamos sušalusios. Elektroninėje mikroskopijoje audiniai, iš jų pašalinus vandenį, impregnuojami epoksidinėmis dervomis, labai plonos nuopjovos (50–100 µm) daromos ultramikrotomu. Ultramikrotome naudojami stikliniai arba deimantiniai peiliai, ruošiamų nuopjovų storis reguliuojamas termiškai. Nuo 20 a. pabaigos biologinių audinių 5–100 µm storio nekontaktinės nuopjovos daromos ir lazeriniu mikrotomu, kuriame vietoj peilio naudojami fotonai. Ruošiant nuopjovas šiuo metodu audinių nereikia užšaldyti, pašalinti vandenį arba impregnuoti.
1018