mikrotònas (mikro… + tonas), mikrotòninis intervãlas, muzikinis intervalas, mažesnis už pustonį. Kartais vadinami mažesni už ketvirtatonį, kartais – bet kokio dydžio intervalai, smarkiai besiskiriantys nuo atitikmenų tolygiai temperuotoje dvylikalaipsnėje darnoje. Matuojami centais (anksčiau milioktavomis, savarais ir kita).
Europos muzikos teorijoje mikrotonai pradėti vartoti senovės graikų, vėliau Europoje primiršti. Mikrotonų vartojimo požymių esama viduramžių grigališkajame chorale. Renesanso ir baroko epochose mikrotonai atsirado kaip grynosios darnos intervalų nuokrypiai nuo natūraliųjų intervalų, kaip intervalai tarp enharmoninių tonų tono vidurkio darnose ir kita, t. p. dalijant oktavą į daugiau nei 12 dalių (pvz., klavišinių instrumentų): 53, 19 (16–17 a.), 31 (N. Vicentino, 1555, Chr. Huygensas, 1660), 55 (J. Sauveuras, 1701). Mikrotonais susidomėta 19–20 amžiuje (mikrotoniniai muzikos instrumentai).
Mikrotonai būdingi įvairioms neeuropietiškosioms teorinėms muzikos sistemoms ir praktiniam muzikavimui.
357