mikrotòniniai mùzikos instrumeñtai specialiai padaryti arba pritaikyti atlikti muziką garsų sistemose su mažesniais už pustonį intervalais (mikrotonas). Pritaikyti groti 1/3, 1/4, 1/5, 1/6, 1/8, 1/12, 1/16 tono ir kitų garsų sistemose.
Europoje 16 a. pagarsėjo italų kompozitoriaus ir teoretiko N. Vicentino (1511–76) klavesinas, pavadintas archicembalo omnitonium (1555), jame tonas buvo suskaidytas į 5 dalis, o oktava turėjo 31 garsą. Iki 19 a. pabaigos įvairiose mikrotoninėse sistemose buvo konstruojami ir derinami fortepijonai, vamzdiniai ir liežuvėliniai vargonai, gitaros, trimitai, fisharmonijos, arfos. Tarp daugelio 20 a. pirmoje pusėje sukonstruotų mikrotoninių muzikos instrumentų (klarnetų, smuikų, trimitų, gitarų, fortepijonų) žymiausias – čekų kompozitoriaus A. Hábos sistemos fortepijonas su dviem klaviatūromis, kurių viršutinė suderinta ketvirčiu tono aukščiau; tonas suskaidytas į 4 dalis, oktavoje – 24 garsai. Lietuvoje šią sistemą skleidė kompozitorius ir dirigentas J. Kačinskas. Po II pasaulinio karo sukonstruota daug elektroninių mikrotoninių muzikos instrumentų.
Mikrotoninei muzikai atlikti naudojami ir klasikiniai muzikos instrumentai. Daugeliu pučiamųjų instrumentų mikrotoninę muziką galima atlikti su specialia pūtimo technika ir pirštuote. Smuiko šeimos instrumentais ir trombonais galima griežti bet kuria garsų sistema.
Mikrotoniniai muzikos instrumentai naudojami indų, arabų, turkų, kinų (šenas ir kiti), Indonezijos, Afrikos (ksilofonai), Vidurio ir Rytų Europos, Kaukazo tautų muzikoje.
L: V. Bičiūnas Muzikinės akustikos pagrindai Vilnius 1988.
1860