Mikỹtų kapinýnas yra Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Nemuno kairiajame krante, 1,7 kilometrų į pietryčius nuo Zapyškio–Kriūkų ir Lekėčių kelių kryžkelės. Kapinynas datuojamas 11–12 amžiumi.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje didžioji Mikytų kapinyno dalis sunaikinta. 1930–1934 į Vytauto Didžiojo karo muziejų pateko radinių iš sunaikintų kapų. 1967 tyrė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė – Ona Kuncienė). Ištirti 5 nedeginti žirgų ir 4 sudeginti žmonių kapai. Žmonės laidoti 30–40 cm gylyje, 40 × 60 cm dydžio duobutėse. Žirgai laidoti virš mirusiojo (vienu atveju žirgas palaidotas atskirai) po vieną, tik 1 atveju rasta palaidotų dviejų žirgų liekanų. Įkapės negausios: ietigaliai, geležinis vienašmenis kalavijas, geležinis peilis, daugumoje kapų rasta išsilydžiusios bronzos, sumaišytos su laužo anglimis ir sudegintais kaulais. Žirgų įkapės: žąslai, kamanos, balnai.
Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.