Milãno architektūrà
Senamiestis – spindulinio žiedinio plano.
Iki 15 amžiaus
Išliko miesto sienos su bokštais ir vartais (49 pr. Kr.), termų, teatro ir amfiteatro (visi 1–3 a.) fragmentų, ankstyvųjų krikščionių Šv. Simpliciano (4 a. pabaiga, freska Švč. Mergelės Marijos karūnavimas 15 a., dailininkas A. Bergognone), Prato šv. Vincento (9 a.), romaninė Šv. Ambraziejaus (1098, kluatras, 15–16 a., architektas D. Bramante, mozaikos San Vittore in Ciel d’Oro koplyčioje, 5 a., altorius, apie 840, altoriaus baldakimas, 12 a. pradžia, marmurinė sakykla, 12–13 a., bažnyčia sugriauta 1943, vėliau atstatyta), Apaštalų (385, perstatyta 1075, pavadinta Didžiąja Šv. Nazaro) bažnyčia.
Milano katedra (1386–1965)
12 a. atstatyta miesto siena su 6 įtvirtintais vartais ir arkomis. Visconti šeimos valdymo laikotarpiu (1277–1447) perstatyta daugelis ankstyvųjų krikščionių bažnyčių: Šv. Lauryno (pradėta 4 a., perstatyta 1071 ir 1573, 4–5 a. mozaikos), Šv. Eustorgijaus (4 a., perstatyta 13 a., Portinari koplyčia, 1468, manoma, architektas Michelozzo di Bartolomeo), Šv. Celso (perstatyta 996, 13 a.), suplanuota kanalų sistema Naviglio Grande (pradėta 1257). 14 a. įrengti kanalai Redefossi, Vettabbia, Ticinelo, Naviglio Pavese, pastatyta didžiausia gotikinė bažnyčia Italijoje – Milano katedra (1386–1965), Sforzų pilis (1358–68, 1447 sugriauta, 15 a. viduryje atstatyta, architektas L. Beltrami, 1454 bokštas, architektas Filarete, dabar Antikinio meno muziejus), suplanuota Katedros aikštė (1489).
15–19 amžius
Leonardo da Vinci paminklas Milane (marmuras, 1872, skulptorius P. Magni)
Renesanso laikotarpiu pastatyta: Didžioji ligoninė (pradėta 1456, 1465 dešinysis sparnas, architektas Filarete, rekonstruota 1625–49, architektai F. M. Ricchini, G. B. Messina, F. Mangone, G. B. Crespi; dabar universiteto rūmai), Švč. Mergelės Marijos prie Šv. Satyro bažnyčios zakristija (1488, architektas D. Bramante), Švč. Mergelės Marijos Maloningosios bažnyčia ir vienuolynas (1465–97, architektai G. Solari, D. Bramante, vienuolyno valgomajame – freska Paskutinė vakarienė 1497, dailininkas Leonardo da Vinci, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980), Palazzo Marino (1558, architektas G. Alessi, dabar rotušė), San Fidele (1569), Šv. Rafaelio (1575), Šv. Sebastijono (1577, abiejų architektas P. Tibaldi) bažnyčia.
Barokinių pastatų suprojektavo architektas F. M. Ricchini – Sant’Alessandro in Zebedia (su architektu L. Binago, pradėta 1601), Šv. Juozapo (pašventinta 1616) bažnyčios, Šv. Ambraziejaus biblioteka (1609), rūmai – Breros (1628, rekonstruoti 1778, architektas G. Piermarini), Palazzo Annoni (1631), Palazzo Litta (1648).
Klasicizmo bruožų turi Teisingumo vadovo rūmai (po 1624, architektas P. A. Barca, 1960 restauruoti, architektas P. Portaluppi), Palazzo delle Scoule Palatine (1645, architektas C. Buzzi), Palazzo Cusani (1715, architektas G. Ruggieri). 1769 tapęs karališkuoju architektu G. Piermarini suprojektavo neoklasicistinių statinių Corsia del Giardino ir Corsia dei Servi gatvėse, Piazza Fontana aikštę, La Scala teatro rūmus (1778, rekonstruoti 1946, 2004), perstatė Karališkuosius rūmus (1773), Monzos vilą (1780).
Kiti neoklasicistiniai statiniai: Villa Belgioioso, žinoma Villa Reale pavadinimu (1796, architektas L. Pollackas, dabar moderniojo meno galerija), Foro Bonaparte aikštė (1801, architektas G. A. Antolini), Garibaldi vartai (1826, architektas G. Moraglia), Taikos arka (1807–38, architektas L. Cagnola), Palazzo Melzi d’Eril (1846, architektas G. Moraglia).
19 a. išplėstos gatvės, 1845 įrengtas dujinis apšvietimas, pastatyta Viktoro Emanuelio II galerija (pradėta 1863, architektas G. Mengoni), moderno bruožų Trianono teatro rūmai (19 a. pabaiga), suplanuota Della Scala aikštė (1892, architektas L. Beltrami).
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Per II pasaulinį karą apgriautas senamiestis, 1945 patvirtintas naujas bendrasis planas, suformuota verslo zona tarp centrinės stoties ir Garibaldi vartų.
kvartalo CityLife rezidencinis kompleksas Milane (2014, architektūrinė bendrovė Zaha Hadid Architects)
G. Aulenti aikštės kompleksas (kairėje; 2012, architektas C. Pelli) ir gyvenamasis namas Vertikalus miškas (dešinėje; 2014, architektūrinė bendrovė Stefano Boeri Architetti)
20 a. statiniai: G. Meazzos stadionas, žinomas San Siro pavadinimu (1926, paskutinį kartą renovuotas 2002), geležinkelio stoties centriniai rūmai (1931, architektas U. Stacchini), Rustici namai (1934, architektas G. Terragni), Piccolo teatro rūmai (1947), Madona dei Poveri bažnyčia (1954, architektai L. Figini, G. Pollini), dangoraižiai – Galfa (1959, architektas M. Bega), Velasca (1960, architektūrinė grupė BBPR), Pirelli (1961, architektas G. Ponti ir kiti), Marchiondi instituto kompleksas (1957, architektas V. Viganò), Trijų cilindrų namai (1960, architektai A. Mangiarotti, B. Morassutti), teatro Arcimboldi rūmai (1997–2002, architektas V. Gregotti), Milano mugės paviljonas (2005, architektas M. Fuksas).
2266
-Milanas