Milètas (gr. Miletos), senovės graikų polis Mažosios Azijos vakarų pakrantėje, Latmo įlankos kyšulyje, prie Majandro (dabar Didysis Menderesas) žiočių.
Bronzos amžiuje Mileto vietoje gyvavo kretiečių ir achajų kolonija, kuri Milavandos vardu minima hetitų tekstuose. Pasak Herodoto, apie 11 a. pr. Kr., išstūmę karus, čia apsigyveno iš Atėnų atvykę Kodrido Nelėjo vadovaujami jonėnai. Archajiniu laikotarpiu Miletas buvo vienas svarbiausių graikų ekonomikos centrų, garsus vilna, audiniais, metalo dirbiniais. Apie 20 km į pietus nuo Mileto, Didimuose, buvo antikoje žymi Apolono šventykla ir orakulas. 8 a. pr. Kr. pabaigoje Miletas dalyvavo Lelanto kare (rėmė Eretriją). Miestas suklestėjo tirono Trasibulo valdymo laikotarpiu (apie 600 prieš Kristų). Jis sudarė taikos sutartį su Lidijos valdovu Aliatu, sąjungą su Korinto tironu Periandru. 7–6 a. pr. Kr. miletiečiai įkūrė apie 90 kolonijų (daugiausia prekybinių) Juodosios jūros baseine, dalyvavo steigiant Naukratijos koloniją Nilo deltoje. 6 a. pr. Kr. viduryje Miletas atiteko Persijai. Apie 500 pr. Kr. mieste prasidėjo jonėnų sukilimas (500–494 pr. Kr.) prieš persus. 494 pr. Kr. persai Miletą sudegino, sugriovė ir Didimų šventyklą. 479 pr. Kr., po graikų pergalės prieš persus Mikalės mūšyje, Miletas atstatytas pagal miletiečio Hipodamo miestų statybos planą. Nuo 478 pr. Kr. Miletas – Delo sąjungos narys, bet per Peloponeso karą (431–404 pr. Kr.) rėmė ir Spartą. Pagal Antalkido taikos (387 ar 386 pr. Kr.) sąlygas miestas atiteko persams. Nuo 377 pr. Kr. Miletą valdė Karijos satrapas Mausolas, 334 pr. Kr. miestą užėmė Aleksandras Makedonietis. Nuo 78 pr. Kr. priklausė Romai. Miletas – žymus senovės graikų kultūrinis centras: 403 pr. Kr. Mileto abėcėlė įsigalėjo Atėnuose. 6 a. pr. Kr. Milete gyvavo graikų filosofijos mokykla (Mileto mokykla, jai priklausė ikisokratikai Anaksimandras, Anaksimenas, Talis). Milete kūrė logografai Kadmas, Hekatajas Miletietis ir kiti istoriografinės mokyklos pradininkai. Miletas minimas Herodoto Istorijoje, Aristeido Mileto pasakojimuose (2 a. prieš Kristų).
879
Architektūra
13 a. pr. Kr. buvo įtvirtinta gyvenvietė, apjuosta gynybine siena su bastionais. Vėliau gyvenvietė sugriauta, 8–7 a. pr. Kr. atstatyta (pietinė gyvenvietės dalis neturėjo pastovaus plano, šiaurinė dalis – taisyklingo plano). Po graikų–persų karų miestas vėl atstatytas, centras perkeltas arčiau rytinėje įlankoje esančių Liūtų uosto.
stojos Milete fragmetai (1–2 a.)
Manoma, Miletą 466 pr. Kr. perplanavo graikų urbanistas Hipodamas. Išliko vienos didžiausių antikos laikų turgaus aikščių – Pietinės ir Šiaurinės agoros, jonėniškojo orderio Atėnės šventyklos (apie 479–450 pr. Kr.), pritanėjo (apie 4 a. pr. Kr.), Dioniso (apie 3 a. pr. Kr. pradžia, 6 a. jos vietoje pastatyta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia), Demetros (3 a. pr. Kr. pabaiga) šventyklų, buleuterijo (apie 175–164 pr. Kr.), gimnasijo (apie 2 a. pr. Kr.) liekanų. Romėnų valdymo laikotarpiu centrinė miesto dalis išplėsta, pastatytas akvedukas; išliko termų kompleksų – Vergilijaus Kapitono (apie 54), Faustinos (161–180), Humeϊtepe (1 a. pabaiga–2 a. pradžia), amfiteatro (1 a. vidurys–2 a. vidurys, pradėtas restauruoti 1997), nimfėjo (1 a., atstatytas 3 a.), monumentalių Pietinės agoros arkadinių vartų (3 a. pradžia, saugomi Pergamo muziejuje Berlyne), Serapio šventyklos (3 a. vidurys) fragmentų.
Bizantijos laikotarpiu Miletas tapo arkivyskupo rezidencija; išliko Arkivyskupo rūmų (apie 6 a.), didžiosios bažnyčios (6 a. pirma pusė), Justiniano I Didžiojo valdymo laikotarpiu pastatytos miesto sienos (538), tvirtovės (11 a.) fragmentų. 12 a. miestą užėmė seldžiukai; išliko kelių mečečių (didžiosios Iljas Bėjaus, 1416) liekanų. Miletiečių architektūra turėjo įtakos senovės Graikijos architektūros raidai.
2271
Archeologiniai tyrinėjimai
1873 prancūzų archeologas O. Rayet pradėjo archeologinius kasinėjimus, 1899–1933 juos tęsė vokiečių archeologas T. Wiegandas. Nuo 20 a. vidurio tyrimus vykdo Ruhro universiteto Bochume archeologai. Daugiausia radinių saugoma Mileto, Didimo (Aydıno provincija, Turkija) muziejuose.
İlyas Bey didžiosios mečetės Milete liekanos (1416)