militarizãcija (pranc. militarisation < lot. militaris – karinis), valstybės ekonominė politika, orientuota į šalies karinės galios didinimą. Vykdant militarizaciją karinės tvarkos formos ir metodai perkeliami į civilinius santykius ir ūkio sritis, didinamas karinis biudžetas ir stiprinamas karinis pramoninis kompleksas, dažniausiai kitų ūkio šakų sąskaita. Plečiama ginklų ir karinės technikos gamyba, gerinama šalies ginkluotųjų pajėgų infrastruktūra ir materialinis aprūpinimas, vykdomi moksliniai tyrimai, kurių tikslas – kurti naujas ginkluotės rūšis. Valstybė glaudžiau bendradarbiauja su privataus sektoriaus įmonėmis, kurios gauna karinių užsakymų. Karinėms išlaidoms finansuoti dažnai didinami mokesčiai, imamos valstybinės paskolos, išleidžiama į apyvartą daugiau popierinių pinigų, mažinamos išlaidos socialinėms reikmėms. Rengiantis potencialiam kariniam konfliktui, gali būti pertvarkoma šalies valdymo sistema, ribojamos piliečių demokratinės laisvės, slopinamos jų teisės, kartais įvedamas autoritarinis arba totalitarinis režimas. Militarizacijos politika gali būti vykdoma ne tik karo, bet ir taikos metu, ypač nedemokratinėse valstybėse, kurios orientuojasi į konfrontaciją su užsienio šalimis (21 a. – Rusijoje, Šiaurės Korėjoje, Irane, kai kuriose Afrikos valstybėse). Jeigu militarizaciją vykdo dvi ar daugiau valstybių, kurios yra priešiškos viena kitai, gali prasidėti ginklavimosi varžybos. Karinių išlaidų didėjimas trumpą laiką gali paskatinti šalies ekonominę plėtrą, nes didėja pramonės produkcijos gamyba, kuriamos naujos darbo vietos (pvz., 20 a. 4–5 dešimtmečiais Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose valstybėse militarizacijos procesai sušvelnino Didžiosios depresijos padarinius), bet jų didėjimas ilgą laiką neigiamai veikia ekonomiką, nes atima išteklius, reikalingus stabiliam ekonomikos augimui.
Militarizacijos apraiškų galima rasti visais istoriniais laikotarpiais, bet didžiausią mastą ji įgijo nuo 19 a. pabaigos, kai visos didžiosios valstybės pradėjo kurti šiuolaikinį karinį pramoninį kompleksą. Pasaulio ekonomikos militarizacija dar labiau padidėjo dėl I ir II pasaulinių karų, Šaltojo karo ir branduolinio ginklo kūrimo. Suirus SSRS ir pasibaigus Šaltajam karui militarizacijos procesai sulėtėjo, bet juos vėl paspartino po 2001 09 11 teroro aktų (Rugsėjo vienuoliktoji) prasidėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių kova su terorizmu. 2017 viso pasaulio karinės išlaidos sudarė 1739 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, iš jų Jungtinių Amerikos Valstijų – 610 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, arba 35,1 %, Kinijos – 228 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, arba 13,1 %.