militarzmas (pranc. militarisme < lot. militaris – karinis), ginklavimosi ir rengimosi karui, karinės galios didinimo politika. Tokią politiką taikanti valstybė savo tikslams naudoja atvirą ar užslėptą grasinimą karinėmis pajėgomis. Militarizmas gali reikštis ginklavimosi varžybomis, karinio biudžeto didinimu (neretai vykdomu monopolijų interesais), karo pramonės komplekso įtakos valstybės ekonomikai ir politikai didėjimu (militarizacija), šovinistine propaganda, jėgos naudojimu tarptautiniuose santykiuose, psichologiniu karu. Militarizmas laikomas grėsme pasauliniai taikai. Jei valstybė didina savo ginkluotąsias pajėgas, tai gali būti laikoma militarizmo pradžia, nors ji ir nereiškia grasinimo ar kitų tikslų. Ginkluotųjų pajėgų didinimas dažnai vertinamas neigiamai, bet koks pasiūlymas didinti karines pajėgas gali būti traktuojamas kaip militaristinis.
Militarizmo terminas pirmą kartą pavartotas 19 a. viduryje Napoleono III valdymo režimui Prancūzijoje apibūdinti. Militarizmas gali būti tam tikros politinės kultūros (pvz., patriotizmo), ideologijos, elgsenos išraiška ar simbolis. Šia prasme senovės Sparta buvo militaristinė valstybė. Radikaliausią militarizmo formą taikiusi valstybė buvo nacistinė Vokietija. Istoriškai militarizmas dažniausiai buvo siejamas su konservatyviuoju arba dešiniuoju politikos sparnu, bet 20 a. jis buvo būdingas revoliucinėms ir kairiojo sparno šalims. 1912 Austrijos‑Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos kariuomenes sudarė 3,2 mln. žmonių. Pirmasis pasaulinis karas, į kurį buvo mobilizuota apie 74 mln. žmonių, labai paskatino militarizmą. Tolesnis valstybių prieštaravimų didėjimas lėmė naujas ginklavimosi varžybas.
Iki Antrojo pasaulinio karo militarizmas ypač sustiprėjo Ašies valstybėse, kurios siekė perdalyti pasaulį. 1937 nacių Vokietijos karinės išlaidos buvo 12,6 mlrd. markių (1927 – 683 mln.), Japonijos – 1,3 mlrd. jenų (1927 – 495 mln.), Italijos – 11,8 mlrd. lirų (1927 – 4,9 mlrd.). Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, SSRS t. p. intensyviai ginklavosi. Antrajam pasauliniam karui prireikė naujų karinių išlaidų, daugiausia karo technikai tobulinti. Po karo pasikeitė tarptautinių jėgų santykis. Buvo sukurti kariniai blokai NATO, CENTO, SEATO, Varšuvos sutartis. Militarizmas paskatino Šaltojo karo atsiradimą. Jungtinių Amerikos Valstijų karinės išlaidos 1940–79 padidėjo nuo 1,5 mlrd. iki 130 mlrd. dolerių. Šaltojo karo laikotarpiu Jungtinės Amerikos Valstijos rėmė Izraelio, Jordanijos, Saudo Arabijos, Irano, SSRS – Sirijos, Irako, Libijos, Jemeno, Egipto militarizmą. 21 a. pradžioje karinio potencialo stiprinimas tebevyksta Šiaurės Korėjoje, Irane, Izraelyje, Indijoje, Pakistane.