milonitas

milonitas

milontas (gr. mylos – girnų akmuo), tektoninės kilmės metamorfinė uoliena, susidaranti raukšlių ir lūžių zonose plastiškai deformuojantis uolienoms, veikiant dinaminiam metamorfizmui. Iki miltelių sutrupinta pirminė uoliena persikristalizuoja. Labai smulkioje sutrupintos uolienos masėje būna ištįsusių mineralų (juostuotoji, skalūninė arba fluidinė tekstūra) ir kryptingai išsidėsčiusių stambesnių porfyroklastų (mineralų grūdelių arba uolienų nuolaužų; akinė tekstūra) juostelės. Dėl tempimo ir dažno grūdelių sukimosi deformacijų porfyroklastai būna ištįsusios, ovalios, apvalainos formos (lęšių pavidalo). Toks milonitas vadinamas akiniu milonitu, arba akiniu gneisu. Spalva priklauso nuo pirminės (sutrintos) uolienos sudėties. Struktūra porfyroklastinė, akinė, milonitinė. Pagal pagrindinės masės ir porfyroklastų kiekio santykį skiriamas protomilonitas (pagrindinė masė sudaro mažiau kaip 50 %), mezomilonitas (50–90 %) ir ultramilonitas (daugiau kaip 90 %). Daug žėručio (dažniausiai sericito) turintis milonitas vadinamas filonitu. Milonitai formuojasi tektoninių dislokacijų (pvz., nuosprūdžio, stūmio) giluminių dalių slinkties plokštumose vykstant milonitizacijai. Naudojamas apdailai. Milonitų randama visose stambiose giluminėse deformacijos zonose. Lietuvoje milonitų gausu kristaliniame pamate, Telšių ir Drūkšių tektoninėse zonose.

2271