mimkrija (angl. mimicry < gr. mimikos – mėgdžiojamasis), organizmų, jų dalių ar negyvosios gamtos objektų mėgdžiojimas (spalvomis, forma, kvapais ar elgsena), padedantis mėgdžiojantiesiems organizmams išlikti arba daugintis; viena organizmų evoliucinių adaptacijų, didinanti išgyvenamumą ir reprodukciją. Pvz., daugelio sprindžių rūšių vikšrai dienoja prisitvirtinę prie augalų taip, kad atloštas nejudrus kūnas imituotų sausą šakelę; yra sprindžių rūšių, kurių drugiai dienos metu nejudėdami tupi ant lapų ir ryškiai matomi, bet nuo vabzdžialesių juos saugo panašumas į paukščių išmatų dėmes.
Kai kurios žvyringose pakrantėse perinčių tilvikų rūšys nesuka lizdų, kiaušinius deda į nedidelę duobutę, kur jie sunkiai pastebimi, nes susilieja su fonu ir atrodo kaip akmenėliai. Gyvūnų mimikrija dažniausia susijusi su apsauga nuo plėšrūnų: efektyvių apsaugos priemonių ar būdų neturintys gyvūnai mėgdžioja tokias priemones turinčius kitų rūšių gyvūnus arba grobiui netinkamus negyvus daiktus. Mėgdžiojanti rūšis (mimikas) ir mėgdžiojamoji rūšis (modelis) gyvena kartu, mimiko gausumas visada yra mažesnis nei modelio – tik tada mimikrija efektyvi. Mimikrija rečiau pasitaiko tarp parazitų ir plėšrūnų, plėšrūnams ji padeda prisivilioti ir sugauti grobį. Pvz., gegutė į svetimą lizdą deda kiaušinius, kurie spalva panašūs į lizdo šeimininkų kiaušinius. Tikrieji šeimininkai jų neišskiria ir išperi kartu su savaisiais. Plėšrios žuvies jūrų velnio vienas nugaros peleko spyglių mėgdžioja kirmėlę, kurį judindamas jūrų velnias privilioja kitų žuvų, tampančių grobiu.
gegutės kiaušinis (didesnis) mažosios krakšlės lizde
Mimikrijos formos
Skiriamos 2 mimikrijos formos: Bateso ir Müllerio. Pagal Bateso mimikriją, apsimetėliai gana gerai apsisaugo, mėgdžiodami ryškių spalvų ir raštų plėšrūnų nemėgstamus (nuodingus, geliančius ar kitaip pavojingus) gyvūnus. Ši mimikrijos forma būdinga stiklasparniams drugiams, spalvomis, kūno formomis ir elgsena mėgdžiojantiems vapsvas ir kitus geliančius vabzdžius. Dažniau būdinga atogrąžose gyvenantiems drugiams. Müllerio mimikrija būna, kai kelios ar grupė rūšių, kurios puikiai ginasi nuo plėšrūnų efektyviomis apsaugos priemonėmis, apie save praneša ryškiomis spalvomis. Visos šios rūšys turi vienodas įspėjamąsias spalvas ar jų raštus, pvz., vapsvų, bičių ir bičių vilkų, širšių pilveliai yra geltonai ir juodai dryžuoti. Dažniau sutikdami gyvūnus su tokiais įspėjamaisiais ženklais plėšrūnai greičiau išmoksta juos atpažinti ir vengti.
Augalų mimikrija
Dažniau būdinga ne visam augalui, bet tik jo daliai ir susijusi su vabzdžių apdulkintojų priviliojimu. Neturinčios nektaro mandrauninkės privilioja apdulkintojus mėgdžiodamos kitų augalų žiedus; nektaro neišskiriančios orchidėjos apdulkinimui prisivilioja tam tikrų laukinių bičių patinus, išskirdamos tų rūšių patelių feromonus imituojančius kvapus, iš dalies imituodamos pateles žiedlapių spalva, raštais, forma. Yra vabzdžiaėdžių augalų, kurių gaudyklės panašios į ryškiaspalvius žiedus, šie žiedų modeliai privilioja ir gaudo nektaro ieškančius vabzdžius.
2178