Mindanão, sala Filipinų salyno pietuose, tarp Sulu, Mindanao, Filipinų ir Sulawesi jūrų. Priklauso Filipinams. Plotas 94 630 km2 (antra pagal plotą Filipinuose, po Luzono). Daugiau kaip 22,6 mln. gyventojų (2015). Su gretimomis nedidelėmis salomis sudaro Mindanao salų grupę, kuri suskirstyta į 6 administracinius regionus: Caragos, Šiaurės, Centrinį, Vakarų, Pietų Mindanao regioną ir Musulmonų Mindanao autonominį regioną; 24,1 mln. gyventojų (2015).
Salos kranto linija vingiuota. Daug įlankų (Davao, Sarangani, Illanos, Dumanquillaso, Sibuguey, Sindangano, Iligano, Macajalaro, Gingoogo, Butuano, Liangos), pusiasalių (didžiausias Zamboangos). Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 2954 m (Apo ugnikalnis). Šiaurės vakaruose yra Katanglado kalnai (didžiausias aukštis 2896 m, Kaatoano kalnas) ir Butigo kalnai (2815 m, aktyvus Ratango ugnikalnis), rytuose – Diuatos kalnai (2012 m, Hilonghilongo kalnas). Pajūryje ir upių slėniuose – žemumos, kai kur pelkėtos. Sala susidariusi iš skalūnų, smiltainio, klinties, bazalto, andezito. Karstas. Žemės drebėjimai. Yra akmens anglių, geležies rūdos, chromo, nikelio ir vario rūdos, aukso, sidabro rūdų. Klimatas subekvatorinis musoninis, pietuose ekvatorinis. Kritulių 1000–2000 mm, kalnuose iki 4000 mm per metus. Dažni tropiniai ciklonai, dažniausiai rytinėje pakrantėje.
Mindanao salos atogrąžų miškai
Didžiausios upės – Mindanao (550 km; intakas Pulangi) ir Agusanas (apie 300 km). Daug ežerų; didžiausi – Lanao (347 km2) ir Mainito. Drėgnieji atogrąžų miškai, lapus metantys (musoniniai) miškai, pajūriais kai kur mangrovės. Derlingi dirvožemiai (vulkanžemiai, rudžemiai, juodžemiai).
Nacionaliniai parkai: Apo ugnikalnio (papėdėje – erelių rezervatas), Mainito–Hot Springso.
Ūkis
Auginama ryžiai, kokosai, ananasai, bananai, kavamedžiai, arbatmedžiai, tabakai. Žvejyba. Turizmas. Didžiausi miestai: Davao, Zamboanga, Cagayan de Oro, Butuanas, Iliganas.
Santa Cruzo krioklys (šalia Kapatagono miesto)