Mindaugas Strukčinskas

Strukčnskas Mindaugas 1925 06 25Kaunas 2013 08 13Vilnius, lietuvių agronomas, botanikas, fitopatologas. Habil. dr. (biomed. m.; biol. m. dr. 1974). Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1985; nuo 2011 narys emeritas).

Išsilavinimas ir veikla

1950 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1951–56 dirbo Selekcijos stotyje, 1957–60 – Žemdirbystės institute. 1958–60 dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1960–93 dirbo Botanikos institute, nuo 1961 Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vadovas; profesorius (1978). 1988–92 Lietuvos botanikų draugijos pirmininkas. Mokslinio darbo svarbiausia sritis – fitopatologija, ankštinių augalų ir vaiskrūmių grybinės ligos, mokslo istorija. 1951 pirmasis Lietuvoje pradėjo tirti ir diegti į gamybą organinius herbicidus, patobulino šiluminį sėklų beicavimo būdą. Aprašė 150 pupinių šeimos augalus parazituojančių grybų rūšių (iš jų 50 pirmą kartą Lietuvoje). Paskelbė 140 mokslo ir 260 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Išsaugojo ir sutvarkė P. Šalčiaus archyvą, kurį panaudojus 1989–2004 išleisti jo raštų 7 tomai.

Mindaugas Strukčinskas

Knygos

Parašė knygas Lauko ir daržovių kultūrų sėklų beicavimas (su P. Žemaitiene, 1956 ²1962), Lubinų ligos Lietuvoje (1969), Pabaltijo ankštinių augalų parazitinės mikofloros konspektas (1980, rusų kalba), knygų – Pašarinės žolės, pievos ir ganyklos (1958), Vadovas kovai prieš augalų ligas ir kenkėjus, Patarimai sodininkui (abi 1964), Vadovas augalų ligoms pažinti (1970), Augalų apsaugos agronomo žinynas (1984), Retesnieji sodo augalai (1990) vienas autorių.

Sudarė Vadovą kovai prieš sodo ligas ir kenkėjus (su A. Lešinsku, 1960) ir P. Šalčiaus Lietuvos žemės ūkio istoriją (su L. Mulevičiumi, 1998).