Mindaugas Urbaitis
Urbáitis Mindaugas 1952 06 01Kaunas, lietuvių kompozitorius, pedagogas. 1975 baigė Lietuvos konservatoriją (J. Juzeliūno kompozicijos klasę). Nuo 1975 (su pertrauka 1978–80) dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija; 1980–88 dėstė Klaipėdos fakultetuose); profesorius (2011). Nuo 2000 dar dėsto Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2015 ir Kazimiero Simonavičiaus universitete. 2000–09 Čiurlionio menų gimnazijos mokytojas. 2011–12 dar dėstė Mykolo Romerio universitete, 2013–14 – Klaipėdos universitete. 1991–96 Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas. 1991–94 Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros viceprezidentas, 1994–96 prezidentas. 1991–94 radijo stoties Vilniaus varpas šiuolaikinės muzikos prodiuseris. 1991–95 Baltijos šiuolaikinės muzikos festivalio Gaida direktorius.
2002–09 ir nuo 2015 radijo stoties LRT Klasika laidų apie šiuolaikinę muziką Modus autorius ir vedėjas (su Š. Naku). Pasaulio kino muzikos akademijos narys (nuo 2001).
Kūryba
Kūrybai (ankstyvuoju laikotarpiu vyravo minimalizmo principai, vėliau išryškėjo įvairių epochų muzikos rekomponavimas) būdinga racionalus muzikinis mąstymas, polinkis į konstruktyvizmą, savita modernių technikų vartosena, griežta raiškos priemonių atranka.
Kūriniai
Miuziklas vaikams Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis (S. Gedos žodžiai, pastatytas 1978), baletas karnavalas vaikams Pastabos ir komentarai C. Saint‑Saёnso „Žvėrių karnavalui“ (G. Mareckaitės žodžiai, pastatytas 1984), opera vaikams Auksinio berniuko sapnas (S. Gedos žodžiai, 1986), baletai Acid City (pastatytas 2002, Kultūros ministerijos premija 2003), Procesas (2017, Auksinis scenos kryžius 2018), kūriniai orkestrui, tarp jų – Concerto piccolo (1975), Lietuvių liaudies muzika styginių orkestrui (1990), Bruckner-Gemälde (1997), Fanfara Vilniaus festivaliui (1999), Hommage à J. J. styginių orkestrui (2001), Lacrimosa simfoniniam orkestrui (2008), Hard Talk styginių orkestrui (2010).
Kūriniai kameriniams instrumentiniams ansambliams, tarp jų – Invencijos 3–5 obojams (1976), styginių kvartetas (1977–78), trio melodiniams instrumentams (1982), Bachvariationen I 4 smuikams (1988), Bachvariationen II 6 violončelėms (2000), Der Fall Wagner fleitai, smuikui ir violončelei (1999), fleitai, altui ir klavesinui (2003), fleitai, gitarai ir altui (2005), vargonams (2009), Ramybė fortepijonui ir styginių kvartetui (2000), fortepijonui ir styginių kvartetui arba styginių orkestrui (2001), Capricci fleitai, altui ir klavesinui (2006).
Vokaliniai kūriniai, tarp jų – Trys raudos mecosopranui ir fortepijonui (1969), Dvi rugiapjūtės dainos mecosopranui ir styginių kvartetui (1970, abu pagal lietuvių liaudies tekstus), Meditacija (1971) ir Užsklanda sopranui ir fortepijonui (1972, abiejų J. Meko žodžiai), Ars poetica mecosopranui, fleitai, obojui, klarnetui, valtornai ir fagotui (1974, A. MacLeisho žodžiai), Meilės daina ir išsiskyrimas sopranui ir vėluojančiai sistemai (1979, A. A. Jonyno žodžiai), Resignatio sopranui ir styginių kvartetui (1993), sopranui, fleitai, klavesinui ir altui (2002, Cz. Miłoszo žodžiai), Lacrimosa mišriam chorui (1994), Celebrato te, Domine (1996, II versija 2002, pagal psalmių tekstus), Schlussstück (1998, R. M. Rilke’s žodžiai), Išėjau – žiūriu sopranui arba tenorui ir fortepijonui (1999, II versija 2006, J. Meko žodžiai), Albumo lapeliai mišriam chorui ir vargonams ad libitum (5 dedikacijos Ph. Glassui, 1984), Šiaurės Jeruzalės knyga (2001, ST tekstai), Trys liturginiai chorai mišriam chorui (2005), Behold, My Love sopranui, fleitai, altui ir klavesinui (2010, Giesmių giesmės ir Roberto Herricko žodžiai), Varom sutartines, varom! moterų balsams ir instrumentiniam ansambliui (2011), Pričkaus pamokymai mišriam chorui (2014, K. Donelaičio žodžiai).
Muzika teatrui ir kinui
Sukūrė muziką D. Tamulevičiūtės (E. Vetemos Vakarienė penkiems 1972, T. Williamso Geismų tramvajus 1974), V. Mazūro (S. Maršako Katės namai 1976, M. Martinaičio Žemės dukra 1981, Princesė ir kiauliaganys 1996, pagal H. Chr. Anderseną), G. Padegimo (A. Čechovo Tragikas per prievartą 1975, A. Strindbergo Freken Julija 1977, Kreditoriai 1981), S. Varno (G. Büchnerio Voicekas 1980, Žemuogių pievelė 1985, pagal I. Bergmaną, Meistras ir Margarita 1987, pagal M. Bulgakovą, Procesas 1990, pagal F. Kafką, Bernardʼo‑Marie Koltèso Sugrįžimas į dykumą 1997), J. Dautarto (A. Čechovo Trys seserys 1985, Vyšnių sodas 1991), E. Nekrošiaus (Pradžia. K. Donelaitis. Metai, Kultūros ministerijos premija 2003, A. Čechovo Vyšnių sodas, abu 2003, Giesmių giesmė 2004, ST motyvais) ir kitų režisierių spektakliams.
Sukūrė muzikos televizijos (spektakliui J. Grušo Barbora Radvilaitė 1982, filmams Benjaminas Kordušas 1986, Vilius Karalius 1988, visų režisierius V. Bačiulis), animacinams (Medis 1983, Rytoj, 11 val. ryto 1985, abiejų režisierė N. Valadkevičiūtė), dokumentiniams (Kernavės archeologai 2002, režisierė Gražina Aleksandravičiūtė‑Basford, Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus) 2018, režisierė Aistė Žegulytė), vaidybiniams (Man viskas gerai 2021, režisierius Ernestas Jankauskas) filmams.
Apdovanojimai
Kultūros ministerijos premija (už baleto Acid City, teatro spektaklio Pradžia. K. Donelaitis. Metai muziką, 2003), Auksinis scenos kryžius (2018), Lietuvos nacionalinė premija (2023).