Mindaugo krikštas

Mndaugo krkštas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo ir jo aplinkos katalikiškas krikštas 13 a. viduryje. Lietuvos valdovo politinis manevras, susijęs su 1249–54 kova tarp jo ir pretendento į Lietuvos sostą Tautvilos, apsikrikštijusio Rygoje.

Tautvilą rėmė brolis Edivydas ir jų dėdė Vykintas. Mindaugas, siekdamas išardyti Tautvilos sąjungą su Livonija, pasinaudojo Livonijos ordino ir Rygos vyskupo Mikalojaus – Tautvilos svarbiausio rėmėjo – politiniais prieštaravimais ir 1251 pradžioje sudarė taiką su Livonijos ordino magistru Andreasu von Stirlandu. Šis lankėsi Mindaugo dvare, magistrą Mindaugas gausiai apdovanojo. Taikos sąlyga buvo Mindaugo ir jo artimųjų krikštas.

1251 pirmoje pusėje buvo pakrikštyti Mindaugas, jo sūnūs Ruklys ir Rupeikis, žmona Morta, dvariškių, daug kitų lietuvių. Mindaugo karūnacijoje dalyvavęs vienuolis pranciškonas (vardas nežinomas) Pasaulio aprašyme (Descriptio orbis terrarum; parašyta tarp 1255–60, paskelbtas 1279) rašė, kad žemaičiai priešinosi, o lietuviai, nalšėnai ir jotvingiai noriai krikštijosi. Krikštui patvirtinti 1251 pirmoje pusėje pas popiežių Inocentą IV atvyko Mindaugo atstovų pasiuntinybė (vadovas – Parbus).

1253 įsteigta Lietuvos vyskupija, kuriai valdovas užrašė žemių. Manoma, Mindaugas Vilniuje pastatydino mūrinę katedrą. Jo pastangomis vyskupija priklausė ne Rygos arkivyskupo jurisdikcijai, o tiesiog popiežiui (nuo 1254). Lietuvos vyskupu 1253 tapo Mindaugo kandidatas Livonijos ordino kunigas Kristijonas; 1253 rudenį popiežius Inocentas IV paskyrė antrąjį vyskupą – lenką dominikoną Vitą. Šis 1255 03 01 popiežiaus Aleksandro IV buvo atleistas. Kristijonui Mindaugas užrašė po pusę Betygalos, Laukuvos ir Raseinių žemių Žemaitijoje.

Laiške Mindaugui Inocentas IV pranešė, kad jis ir jo valdoma Lietuva priimama į Šv. Petro teisę ir nuosavybę. Šv. Petro leno statuso suteikimas gynė Mindaugą ir Lietuvą nuo Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus pretenzijų. Karaliui Mindaugui Šv. Sosto suteiktų teisių garantais popiežius paskyrė Kuršo ir Saaremos (Livonijoje) vyskupus pranciškonus. Lietuva tapo krikščioniška šalimi, buvo pripažinta tarptautiniu mastu. Po krikšto Mindaugas 1253 buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.

Dėl žemaičių priešinimosi ir 1258–59 žiemos Burundajaus žygio į Lietuvą Kristijonas 1259 išvyko iš Lietuvos. Kai kurių tyrėjų nuomone, karalius Mindaugas po žemaičių laimėto Durbės mūšio (1260), pasikeitus politinėms aplinkybėms, krikščionybės 1261 atsisakė.

L: E. Gudavičius Mindaugas Vilnius 1998.

683

1777