Minden

Minden (Mndenas), miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į šiaurės rytus nuo Bielefeldo.

81 700 gyventojų (2019; aglomeracijoje su Porta Westfalica 128 000 gyventojų). Mindenas įsikūręs prie Weserio upės ir Vidurio Vokietijos kanalo sankirtos. Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Hannoverį, Bremeną, Dortmundą.

Chemijos, metalo apdirbimo, elektronikos, popieriaus, keramikos, baldų, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Upių laivų statyba. Bielefeldo specialiosios aukštosios mokyklos skyrius. Teatras. Miesto muziejus. Pramogų parkas (rekultivuotos buvusios kasyklos teritorijoje).

Architektūra

Šv. Petro ir šv. Gorgonijaus katedra (8 a., 1945 apgriauta, vėliau restauruota) su ankstyvosios gotikos sale (13 a.), benediktinių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos (12–14 a.), gotikinė Šv. Simeono (1305 pradėta, 1434 choras) bažnyčia, senoji (13 a. pabaiga) ir naujoji (1978, architektas H. Deilmannas) rotušė.

2271

Istorija

Manoma, Mindeno vietoje gyvenvietė atsirado 3 amžiuje. Pirmąkart paminėtas 798. Frankų imperatorius Karolis Didysis 800 čia įkūrė vyskupiją. 977 Mindenas gavo teisę kaldinti pinigus, 1230 – miesto teises, kiek vėliau tapo Hanzos sąjungos nariu. Miestiečiai ilgai kovojo su vyskupu dėl savarankiškumo.

Per Trisdešimties metų karą (1618–48) miestą buvo užėmusi Šv. Romos imperatoriaus vadovaujama katalikų kariuomenė (1625–34), 1634 okupavo Švedija. Pagal 1648 Vestfalijos taiką Mindeną aneksavo Brandenburgas (nuo 1701 Prūsijos karalystės dalis), vyskupo valdžia buvo panaikinta.

Prūsijos karalius Frydrichas II 18 a. viduryje Mindeną įtvirtino (iki 1878 buvo miestas tvirtovė). Per Septynerių metų karą (1753–56) prie Mindeno jungtinė Didžiosios Britanijos ir Prūsijos kariuomenė sumušė Prancūzijos karines pajėgas (įvykiui paminėti rengiami kasmetiniai festivaliai).

20 a. 3 dešimtmečio pradžios elektrifikuotas. Per II pasaulinį karą beveik visas miesto centras subombarduotas.