minerãlinis vanduõ, požeminis natūraliai gamtoje susidaręs savitos cheminės sudėties vanduo. Pasižymi fizinėmis ir biologiškai aktyviomis savybėmis, lemiančiomis vandens gydomąją galią ir teigiamai veikiančiomis žmogaus organizmo fiziologinius procesus. Mineralinis vanduo yra bespalvis, skaidrus, be priemaišų, sūraus, rūgštaus arba kartaus skonio. Mineraliniame vandenyje dažnai būna ištirpusių įvairių dujų (azoto, anglies dioksido, vandenilio sulfido, fluoro, metano, radono), mikroelementų (vario, mangano, cinko, ličio, geležies, stroncio, kobalto, arseno, bromo, jodo); ištirpusios dujos rodo geochemines sąlygas, kuriomis mineralinis vanduo formavosi. Didžiausia mineralinio vandens įvairovė aptinkama kalnuotose srityse, kuriose gausu giliais tektoniniais lūžiais suskaldytų kristalinių uolienų masyvų ir nuosėdinėmis uolienomis užpildytų tarpukalnių įdaubų. Negiliai esančiame mineraliniame vandenyje yra azoto, deguonies, šiek tiek anglies dioksido, giliau esančiame – angliavandenilių ir vandenilio sulfido. Didelė anglies dioksido koncentracija rodo, kad mineralinis vanduo susidarė per metamorfizmą.
Cheminės ir fizinės savybės
Pagal chemines (mikroelementus, dujas) ir fizines (temperatūrą, radioaktyvumą) savybes skiriamos 7 mineralinio vandens grupės: vanduo be specifinių komponentų; bromidinis (daugiau kaip 25 mg/l bromo), jodidinis (daugiau kaip 5 mg/l jodo) vanduo su organinėmis medžiagomis; sulfidinis‑sieros vandenilio (daugiau kaip 10 mg/l sulfidų); geležingas (daugiau kaip 20 mg/l geležies), arseninis (daugiau kaip 0,7 mg/l arseno) vanduo su variu, švinu, cinku; angliarūgštinis vanduo (daugiau kaip 500 mg/l anglies dioksido); radioaktyvusis radono vanduo (daugiau kaip 185 Bq/l radono); silikatinis terminis vanduo (temperatūra daugiau kaip 35 °C ir daugiau kaip 50 mg/l silicio rūgšties). Pagal vandenyje vyraujančias dujas skiriamas azotinis, metano ir angliarūgštinis mineralinis vanduo. Joninė sudėtis formuojasi tirpstant druskingoms ir karbonatingoms uolienoms.
geležingo mineralinio vandens šaltinis
Pagal vyraujančius anijonus skiriamos mineralinio vandens klasės – hidrokarbonatinis (HCO3–), sulfatinis (SO42+) ir chloridinis (Cl–), pagal vyraujančius katijonus skiriami mineralinio vandens poklasiai – natrio (Na+), kalcio (Ca2+), magnio (Mg2+). Pagal mineralizacijos laipsnį skiriamas mažai mineralizuotas (2–5 g/l ištirpusių mineralinių komponentų), vidutiniškai mineralizuotas (5–15 g/l), labai mineralizuotas (15–35 g/l) mineralinis vanduo ir sūrymas (daugiau kaip 35 g/l). Didžiausia požeminio vandens mineralizacija gali būti iki 600 g/l. Pagal vandenilio jonų koncentraciją (pH) skiriamas labai rūgštus (pH mažiau kaip 3,5), rūgštus (pH 3,5–5,5), silpnai rūgštus (pH 5,5–6,8), neutralus (pH 6,8–7,2), silpnai šarminis (pH 7,2–8,5) ir šarminis (pH daugiau kaip 8,5) mineralinis vanduo. Pagal temperatūrą skiriamas šaltas (iki 20 °C), šiltas (20–37 °C), karštas (37–42 °C) ir labai karštas (daugiau kaip 42 °C) mineralinis vanduo.
Platformose (kratonuose) vyrauja mineralinis vanduo be specifinių komponentų, dažnai pasitaiko sulfidinių, bromidinių, jodidinių mineralinių vandenų. Senoms raukšlėtoms sritims, kuriose yra daug rūgščių kristalinių uolienų, būdingas šaltas, dažniausiai kalcio ar natrio hidrokarbonatinis radono mineralinis vanduo. Alpinės kalnodaros raukšlėtosiose srityse (pvz., Kaukazo, Alpių, Karpatų, Pirėnų kalnuose) daugiausia susidaro angliarūgštinis, mažai mineralizuotas mineralinis vanduo (pvz., mineralinis vanduo Borjomi), t. p. terminis silicinis mineralinis vanduo, turintis radono ir kai kurių cheminių elementų (geležies, mangano, cinko, vario). Mezozojiniams platforminio tipo arteziniams baseinams ir jaunų raukšlėtųjų sričių tarpukalnių įdauboms būdingas didesnį jodo ar bromo kiekį turintis mineralinis vanduo (pvz., Bad Heilbrunno kurorte Bavarijos Alpėse). Naftinguose rajonuose susidaro daug organinių medžiagų turintis mineralinis vanduo (pvz., Truskavecio kurorte prie Karpatų kalnų).
Gydomosios savybės
Gydomosios mineralinio vandens savybės priklauso nuo cheminės sudėties, tai lemia jo naudojimo gydymui būdus, indikacijas. Mineralinis vanduo geriamas, naudojamas vonioms, inhaliacijoms. Gėrimui vartojamas mažos (dažniausiai skirtas kasdieniam vartojimui) ir vidutinės mineralizacijos mineralinis vanduo, kuris reguliuoja skrandžio sulčių sekreciją, rūgštingumą, skatina tulžies susidarymą ir jos nutekėjimą į dvylikapirštę žarną, gerina tulžies biocheminę sudėtį, kepenų ir žarnyno funkciją. Mažos ir vidutinės mineralizacijos mineralinis vanduo t. p. naudojamas burnai, ryklei skalauti, skrandžiui plauti, žarnyno vonioms, mikroklizmoms, inhaliacijoms. Didelės mineralizacijos mineralinis vanduo ir sūrymas naudojami išoriškai vonioms, dušams.
hidrokarbonatinio mineralinio vandens Les Célestins šaltinio paviljonas (Vichy, Prancūzija)
Hidrokarbonatinis, chloridinis mineralinis vanduo mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, lengvina ir greitina virškinimą, gerina kai kurių mikroelementų (pvz., geležies) įsisavinimą, tulžies išsiskyrimą ir nutekėjimą. Tinka gerti sergant lėtiniu gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu kasos, kepenų, tulžies pūslės ir latakų uždegimu. Sulfatinis mineralinis vanduo laisvina vidurius, skatina tulžies veiklą, gerina medžiagų apykaitą, tinka gerti sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu, nutukimu. Mineralinio vandens vonios skatina fiziologinius sveikimo mechanizmus. Sulfatinio, t. p. chloridinio, bromidinio mineralinio vandens voniomis gydomos širdies ir kraujagyslių, periferinės ir centrinės nervų sistemos, sąnarių ir stuburo, ginekologinės, odos, endokrininės ligos.
Specifiškai veikia organizmą mineraliniame vandenyje ištirpusios biologiškai aktyvios medžiagos – mikroelementai (pvz., geležingas mineralinis vanduo tinka sergantiesiems mažakraujyste, bromidinis mineralinis vanduo – nervų sistemos, jodidinis mineralinis vanduo – skydliaukės kai kuriomis ligomis, arseninis mineralinis vanduo – nusilpusiems, sergantiesiems kepenų, kasos lėtinėmis ligomis).
Mineralinio vandens sudėtyje esančios dujos t. p. veikia organizmą (pvz., radono mineralinis vanduo gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, širdies darbą, didina organizmo imunitetą, malšina lėtinį uždegimą, skausmą, odos niežėjimą, angliarūgštės mineralinis vanduo skatina šlapimo, virškinamojo trakto sulčių išsiskyrimą, odos kraujotaką).
Plačiai vartojamas į butelius supilstytas mineralinis vanduo, dažniausiai prisotintas anglies dioksido dujų. Skiriamas nuo mineralizuoto ir dirbtinio mineralinio vandens, kurie ruošiami iš gėlo vandens įdedant chemiškai grynų druskų arba prisotinant atitinkamų dujų.
Lietuvoje
Lietuvoje 2008 veikė daugiau kaip 20 mineralinio vandens gręžinių, kurių mineralizacija – 3–115 g/l. Plačiausiai paplitęs mineralinis vanduo be specifinių komponentų būdingas platforminio tipo arteziniams baseinams. Dažniausiai tai įvairios katijoninės sudėties sulfatinis chloridinis arba chloridinis sulfatinis mineralinis vanduo (Druskininkų, Birštono, Likėnų ir Palangos kurortuose).
Lietuvos šiaurės vakaruose (vidurinio ir viršutinio devono sluoksniuose) ir pietvakariuose (apatinio triaso ir kreidos sluoksniuose) paplitęs bromidinis, Kalvarijos apylinkėse (juros sluoksniuose) – jodidinis vanduo, Likėnų kurorte yra sulfidinio mineralinio vandens. Druskininkų mineralinio vandens sudėtyje daugiausia natrio ir kalio chloridų (mineralizacija 3,8–53,4 g/l), yra šiek tiek dujų, organinių medžiagų, mikroelementų (jodo, geležies, magnio, bromo), kai kurių gręžinių vandenyje yra truputis sulfatų. Birštono mineralinio vandens sudėtyje (mineralizacija 5–35 g/l) vyrauja natrio ir chlorido jonai, yra sulfato ir hidrokarbonato jonų, daug bromo (Vaidilutės gręžinio mineralinis vanduo), truputis jodo, geležies ir kitų cheminių elementų, kai kurių gręžinių vandenyje – dar ir nemažai magnio, kalio jonų. Likėnų sanatorijoje gydymo tikslams buvo naudojamas Smardonės šaltinio mineralinis vanduo, dabar naudojamas gręžinių mineralinis vanduo, kuriame gausu natrio, kalcio, magnio, sieros ir chloro. Palanga turi 8 gydomojo mineralinio vandens gręžinius: iš 6 gaunamas chloridinis mineralinis vanduo, iš 2 – sulfatinis vanduo.
Birštono Tulpės sanatorijos biuvetė
Mineralinio vandens poreikis ir gavyba didėja; 2015 jo buvo išgauta 121,70 tūkst. m3, 2016 – 133,83, 2017 – 177,00, 2018 – 185,094, 2019 – 198,287, 2020 – 165,526 (sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos), 2021 – 188,355, 2022 – 234,792 tūkst. m3 mineralinio vandens.