Mineralų muziejus

Minerãlų muziẽjus, Gamtõs tyrmų ceñtro Minerãlų muziẽjus, Geològijos ir geogrãfijos institùto Minerãlų muziẽjus, iki 2010 Geològijos muziẽjus, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto padalinys Vilniuje. Muziejuje saugomos 85 kolekcijos, kuriose yra daugiau kaip 5500 eksponatų: mineralų ir dirbinių iš jų, uolienų, meteoritų, fosilijų, Lietuvos naudingųjų iškasenų, smėlių. Sukauptos kolekcijos atspindi beveik visą Žemės plutos įvairovę. Muziejaus funkcijos – įsigyti, kaupti, saugoti, tirti, sisteminti, eksponuoti ir lankytojams pristatyti Žemės plutą sudarančių mineralų, uolienų, fosilijų įvairovę, jų kilmę, pažintinę ir mokslinę reikšmę.

Mineralų muziejaus ekspozicija

Ekspozicija

agatų kolekcijos dalis

Didžiausią mineralų kolekciją sudaro iš Afganistano, Argentinos, Australijos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos, Rusijos, Turkijos, Antarktidos, Grenlandijos, Vidurinės Azijos šalių ir kitų pasaulio vietų atkeliavę pavyzdžiai. Išskirtinę vertę turi juvelyriniai akmenys (smaragdai, safyrai, rubinai, topazai, opalai) ir daugybė kitų unikalių mineralų. Eksponatų kiekiu ir grožiu išsiskiria agatų kolekcija; daugiau nei 1000 agatų (surinktų daugelyje šalių) muziejui padovanojo geologas ir kolekcininkas Vykintas Matuzevičius. Sukaupti uolienų rinkiniai priklauso trims pagrindinėms (magminių, nuosėdinių ir metamorfinių) uolienų grupėms. Kolekcijoje gausu dėl savo struktūros ir tekstūros unikalių granito, marmuro, dolomito, klinties ir daugybė kitų retai sutinkamų uolienų pavyzdžių iš viso pasaulio.

Juvelyrinių dirbinių kolekcijos pagrindą sudaro Alfonso Žukelio (Rusijoje gyvenusio lietuvio) dovanotas rinkinys. Žinomų Europos ir Rusijos akmenraižių darbai iš skaidriojo kvarco, agato, karneolio, turkio ir kitų mineralų – estetiškai, istoriškai bei moksliškai unikalūs eksponatai.

Gausiausią Lietuvoje meteoritų kolekciją sudaro 28 pavyzdžiai. Žymiausi saugomi eksponatai – Anykščių rajono teritorijoje nukritusio (1929) Andrioniškio meteorito ir Ukmergės rajono teritorijoje rastos (1933) Žemaitkiemio meteorito nuolaužos. Kitų meteoritų skeveldros atkeliavo iš Amerikos, Europos, Azijos ir Afrikos žemynų.

Muziejuje sukaupti visų Lietuvos gelmėse aptinkamų naudingųjų iškasenų (Lietuvos naudingosios iškasenos) pavyzdžiai: klinties, dolomito, gipso, kreidos, žvyro, smėlio, kvarcinio smėlio, naftos, molio, vandens, gintaro, anhidrito, geležies rūdos, akmens druskos ir kitų. Smėlio kolekciją sudaro daugiau nei 800 eksponatų iš vandenynų ir jūrų pakrančių, dykumų, ugnikalnių papėdžių ir t. t. bei Lietuvos atodangų, karjerų, gręžinių.

Paleontologinės kolekcijos

Nuolatinėje ekspozicijoje pristatomos gražiausios ir didžiausios fosilijos: apie 200 mln. m. senumo amonitai, belemnitai, įspūdinga mamuto iltis ir dantis bei kitos fosilijos. Seniausi radiniai – prieš 435 mln. m. gyvenusių stromatolitų (vienaląsčių organizmų) kolonijų dariniai – laikomi seniausia Žemės gyvybės forma.

Paleontologinėje saugykloje saugomos vertingos mokslui fosilijų (suakmenėjusių augalų ir gyvūnų liekanų) kolekcijos, sulaukiančios viso pasaulio mokslininkų susidomėjimo. Išskirtinės instituto mokslininkų Lilijos Rotkytės, Vytauto Saladžiaus, Romualdos Mertinienės, Nijolės Sidaravičienės, Lidijos Paškevičienės, Juozo Valiukevičiaus surinktos ir aprašytos kolekcijos (apie 51 750 mikro- ir makrofaunos eksponatų).

Istorija

Geologijos muziejus pirmą kartą minimas 1941 06 11 Mokslų akademijos prezidiumo protokole kaip vienas iš trijų steigiamo Geologijos ir geografijos instituto poskyrių. Pirmoji mineralų, uolienų ir dirbinių iš jų kolekcija 1965 atkeliavo (į tuometinę Geologijos valdybą) iš Rusijos – ją padovanojo Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas) gyvenęs lietuvis Alfonsas Žukelis (1899–1977).

1972 12 01 muziejus perkeltas į naujai pastatyto Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo instituto (Geologijos institutas) pastatą. 1973 jam perduotas Dailės muziejuje nuo 1967 saugotas A. Žukelio spalvotų mineralų ir juvelyrinių dirbinių rinkinys (350 pavyzdžių). Nuo 2002, susijungus Geologijos ir Geografijos institutui, muziejus priklausė Geologijos ir geografijos institutui, o nuo 2010 reorganizacijos – Gamtos tyrimų centro padalinys. Kolekcijos nuolat pildomos geologų, lankytojų, svečių rastais mineralų ir uolienų pavyzdžiais.

3257