Minesotà (Minnesota), MN, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurėje, į vakarus nuo Didžiųjų ežerų, prie Kanados sienos.
Plotas 206 207 km2. 5,72 mln. gyventojų (2022).
Centras – Saint Paulas (303 200 gyventojų, 2022); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Minneapolis (425,1), Rochesteris (121,9), Duluthas (86,6). Minneapolio-Saint Paulo aglomeracijoje susitelkę daugiau kaip pusė Minesotos gyventojų.
Centrinės Lygumos
Minesotos paviršius – kalvota lyguma. Rytinę dalį užima Centrinės lygumos. Šiaurės rytuose – Mesabi, Vermiliono kalnų grandinės, Misquah Hillso kalnai (aukščiausias 701 m Eagle’io kalnas). Daug urvų; smiltainio urvas Fountainas – prie Saint Paulio, Chute’so – prie Minneapolio.
Vidutinių platumų žemynis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –18 °C (šiaurės vakaruose) iki –10 °C (pietuose), liepos nuo 16 °C (šiaurės rytuose) iki 23 °C (pietuose). Per metus iškrinta nuo 500 mm (šiaurės vakaruose) iki 750 mm (pietryčiuose) kritulių.
Vidaus vandenys užima apie 12 400 km2. Didžiausia upė – Misisipė su intaku Minesota. Apie 12 000 ežerų; didžiausi: Aukštutinis, Miškų ir Lietaus (dalis Kanadoje), Red Lakesas, Mille Lacsas, Leechas, Winnibigoshishas. Daug pelkių. Miškai užima 34,7 % Minesotos teritorijos. Daugiausia miškų yra Minesotos šiaurės rytuose; auga pušys, eglės, beržai, tuopos, ąžuolai, klevai.
Kasama geležies (Aukštutinio ežero geležies rūdos baseinas), mangano rūdos, laužiamas granitas (Saint Cloude). Energiją daugiausia gamina branduolinės ir šiluminės elektrinės. Kompiuterių, elektros įrenginių, medicinos instrumentų, žemės ūkio mašinų gamyba, automobilių surinkimas, maisto (pieno, mėsos, cukraus, gėrimų, vaisių ir daržovių konservų, malimo), popieriaus, poligrafijos, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Minneapolis ir Saint Paulis. Auginama javai (kviečiai, miežiai, rugiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės, sojos, svogūnai, saulėgrąžos. Veisiama mėsiniai ir pieniniai galvijai, naminiai paukščiai. Žvejyba.
Per Minesotą eina Šventojo Lauryno vandens kelio dalis (svarbiausias uostas – Duluthas). Minneapolio‑Saint Paulio, Dulutho, Fallso (Minesotos šiaurėje) tarptautiniai oro uostai. Minesotos teritorijoje susikerta daug geležinkelių linijų, automobilių kelių (daugiausia Saint Paulyje ir Minneapolyje). Turizmas; Minesotos šiaurėje – Boundary Waters Canoe Area, Voyageurso nacionalinis parkas, Grand Portage’o rezervatas, Saint Croixo nacionalinė pakrantė, pietvakariuose – Pipestone’o rezervacija (indėnų šventa vieta).
Istorija
Pirmieji į dabartinės Minesotos teritoriją (čia gyveno indėnai odžibviai ir dakotai) apie 1600 atkeliavo prancūzų prekeiviai, vėliau – tyrinėtojai (D. Greysolonas Du Lhutas, L. Hennepinas ir kiti). 1679 ši teritorija paskelbta Prancūzijos valda. Po Septynerių metų karo 1763 ji perduota Didžiajai Britanijai, po 1775–83 Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karo atiteko Jungtinėms Amerikos Valstijoms (valtijos vakarinė dalis Jungtinėms Amerikos Valstijoms atiteko kartu su 1803 iš Prancūzijos nupirkta Luiziana). Po 1812–14 karo su Didžiąja Britanija dabartinė Minesota pradėta apgyventi (1819 įkurta pirma nuolatinė gyvenvietė Fort Snellingas; kolonizacija dar paspartėjo 1862 priėmus Homstedų aktą). 1849 sudaryta atskira Minesotos teritorija, kuri 1858 tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 32 valstija. Po 1862 sukilimo (vadinamasis Dakotų karas) dauguma Minesotos dakotų buvo perkelta į rezervacijas vakariau Misūrio. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Minesotoje (iki tol jos ūkyje vyravo žemdirbystė ir miško kirtimas) itin sparčiai plėtota pramonė.