Mingəçevir (Mingečevýras, Mingečiaras), senovinis miestas Azerbaidžane, prie Mingeçeviro. Didžiausias Užkaukazėje archeologinis kompleksas (4 gyvenvietės ir 3 dideli pilkapynai), datuojamas trečiu tūkstantmečiu prieš Kristų–17 a. po Kristaus. Tiriamas nuo 19 amžiaus, sistemingai – 1946–53 (vadovas – S. Kazijevas). Seniausias kultūrinis sluoksnis rastas 2,25 m gylyje. Jame yra eneolito (vadinamosios Kuros‑Arakso kultūros) kapų, mirusieji laidoti suriesti. Rasta titnaginių peilių, eneolito puodų, obsidiano nuoskalų, kitų radinių. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžia datuojamame sluoksnyje rasta apie 200 kapų (mirusieji laidoti suriesti), juodų apvaliais dugnais puodų (kai kurie puošti balta inkrustacija), ginklų (žalvarinių kalavijų, kovos kirvių, peilių, durklų), muzikos instrumentų (dūdelių, fleitų). Šiame sluoksnyje rasta ūkinių duobių, degimo krosnių. Bronzos ir geležies amžiaus pradžioje mirusieji deginti (daugiau kaip 300 kapaviečių) arba laidoti katakombose (apie 200). Įkapės: indai (moliniai, stikliniai, sidabriniai), papuošalai (žalvariniai kabučiai, akmeniniai karoliai, signetai, auksinės segės ir kita), geležies ir obsidiano ginklai (durklai, peiliai), graikiškos, romėniškos ir kitokios monetos, Sasanidų laikotarpio spaudai. Rasta akmeninių kryžių fragmentų ir keraminių žvakidžių su įrašais senąja albanų kalba, 9–12 a. keramikos dirbinių, skirtų konditerijai gaminti, monetų. 18 a. gyventojai persikėlė į Kuros kairįjį krantą. Mingəceviras – vienas svarbiausių senovės Azerbaidžano miestų, padedantis geriau pažinti šios ir gretimų šalių paskutinių keturių tūkstantmečių istoriją.
L: G. Aslanov, R. Vaidov, G. Jone Drevnij Mingečaur Baku 1959.
2271