Mingėla, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima iš Aukštaitijos – 3 broliai partizanai ir sesuo partizanė.
Kilę iš Mažuolių kaimo (Baisogalos vlsč.). 1944–45 SSRS reokupavus Lietuvą, 1945 07 buvo ištremti tėvai Teodora Mingėlienė ir Laurynas Mingėlas, dukros Ona ir Teodora Mingėlaitės. Broliai Juozas, Aleksas ir Laurynas partizanais tapo 1945, vėliau – sesuo Monika. Broliai priklausė 1945 pabaigoje sudarytam Žaliosios rinktinės Vytauto Didžiojo būriui.
Būrio (nuo 1946 03 priklausė sudarytai Lukšio rinktinei) vadas Juozas (Mingilas, slapyvardžiai Vilkas, Aukštuolis; g. 1914, m. 1948 03 29 Mumšelio miške, Radviliškio apskr.) tarnavo Lietuvos kariuomenėje; puskarininkis. Po tarnybos dirbo vedėju Legečių (Pašušvio vlsč., Kėdainių apskr.) pieninėje, vėliau – eiguliu, policininku. Iki 1940 priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Prasidėjus antrajai SSRS okupacijai 1944 rudenį tapo partizanu. 1945 suorganizavo Radviliškio vlsč. vyrus į partizanus. Nuo 1947 pabaigos buvo Margio kuopos vadas. 1999 jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Su Juozu kartu kovojo Aleksandras (Mingilas, slapyvardžiai Ąžuolas, Kęstutis; g. 1917, m. 1948 03 29 Mumšelio miške). Žuvo kautynėse kartu su Juozu. Monika (slapyvardžiai Gražina, Ditė; g. 1923, m. 1949 03 14 Gankiuose, Baisogalos vlsč.) partizanavo Radviliškio valsčiuje. Dalyvavo 1948 03 29 kautynėse Mumšelio miške; sužeista iš jų pasitraukė. Žuvo kartu su Žaliosios rinktinės Nevėžio rajono kovotojais per saugumo specialios grupės operaciją.
Laurynas (Mingilas, slapyvardžiai Arūnas, Gintaras, Matukas, Aidas, Džiugas; g. 1926, m. 1953 03 14 Pivoraičiuose, Tytuvėnų rj.) mokėsi Radviliškio gimnazijoje. 1944 buvo Vietinės rinktinės karys, įstojo į rinktinės karo mokyklą Marijampolėje. 1947 iš Žaliosios rinktinės Vytauto Didžiojo būrio buvo perkeltas į Atžalyno rinktinę. 1948 04 įkūrus Prisikėlimo apygardą ir išformavus šią rinktinę, paskirtas apygardos vado L. Grigonio (slapyvardis Užpalis) adjutantu. Buvo partizanų spaudos dailininkas: iliustravo dainų ir eilėraščių rinkinį Kovos keliu žengiant (3 dalys, 1949 21950), laikraštį Prisikėlimo ugnis (1948–52). 1949 08 13 kautynėse Užpelkių miške (Radviliškio apskr.) buvo sunkiai sužeistas, išneštas iš kautynių lauko. 1951 09 07 paskirtas Maironio rinktinės (buvusi Lukšio rinktinė) štabo viršininku. Žuvo kautynėse. 1999 jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties). Partizanų 2 laipsnio Laisvės kovos kryžius (1950). Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (1999, po mirties). Visi 3 broliai ir sesuo – kariai savanoriai (1999, po mirties).
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 5 Vilnius 2005.
1712