miniatiūrà (it. miniatura < lot. minium – cinoberis, raudoni dažai, naudoti didžiosioms rankraštinių knygų raidėms spalvinti), tapytas mažo formato paveikslėlis, dažniausiai portretas. Kartais vaizduojami istoriniai, religiniai siužetai. Tapoma akvarele, guašu, tempera, emaliu, laku ant pergamento, popieriaus, kartono, drobės, medžio, metalo, porceliano, kaulo. Dažniausiai miniatiūra įtaisoma medalione, apyrankėje, segėje, dėžutės dangtelyje, laikrodyje, tabakinėje. Miniatiūrai būdinga smulkus, detalus, grakštus piešinys, subtilios spalvos, išryškinama portretuojamojo psichologinė charakteristika.
S. Anguissola. Autoportretas (aliejus, apie 1550, Dailės muziejus Bostone)
Kaip savarankiški kūriniai atsirado 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje (Limoges’o emalio miniatiūros). 16–17 a. portretinių miniatiūrų sukūrė H. Holbeinas (jaunesnysis), F. Clouet (Prancūzija), L. Horenboutas (1490 ar 1495–1544), N. Hilliardas, S. Cooperis (Didžioji Britanija), J. Petitot (1607–91, Šveicarija). Daug portretinių, peizažinių, sentimentalių, intriguojančių meilės vaizdų, įvairių kompozicijų miniatiūrų kurta rokoko laikotarpiu ir 19 a. Prancūzijoje (F. Dumont’as, J.‑H. Fragonard’as, J. B. Massé, 1687–1767, A. Vestier, 1740–1824), Italijoje (R. Carriera), Didžiojoje Britanijoje (R. Cosway, 1742–1821, J. Smartas, 1743–1811), Švedijoje (Ch. Boitas, 1662–1727, P. A. Hallis, N. Lafrensenas), Austrijoje (M. M. Daffingeris, H. F. Fügeris, 1751–1818). 19 a. išradus dagerotipą, tapytų miniatiūrų sumažėjo.
Miniatiūra Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios tapytos miniatiūros žinomos iš 18 a. antros pusės, paplito 19 a. pirmoje pusėje (daugiausia romantizmo laikotarpiu). Daugiausia tapyta į ovalą įkomponuoti portretai, kai kurie jų sentimentalūs. Portretinių miniatiūrų sukūrė J. Damelis, P. Pelikanas (1779–1870), K. Ripinskis, J. Rustemas, V. Vankavičius, H. Žukauskas.