miniatiūra. Minojinio laikotarpio (apie 1650–1600 pr. Kr.) miniatiūrinis auksinis dviašmenis kirvelis iš Arkalochorio urvo (Kreta; apie 5 cm dydžio)
miniatiūrà (it. miniatura < lot. minium – cinoberis, raudoni dažai, naudoti didžiosioms rankraštinių knygų raidėms spalvinti), smulkus archeologinis dirbinys – iki keliasdešimties kartų sumažintas žmogaus, gyvūno, ginklo, darbo įrankio, statinio ar sudėtingesnio daikto (pvz., vežimo) atvaizdas. Miniatiūros gamintos iš molio, kaulo ir rago, geležies, spalvotųjų metalų. Plito nuo neolito iki geležies amžiaus, yra ir vėlesnių laikotarpių miniatiūrų. Pietų Europoje neolite daugiau gaminta ginklų, darbo įrankių miniatiūrų. Miniatiūros buvo naudojamos kaip aukos dievams arba kaip simbolinės įkapės, dalis jų – papuošalai ar amuletai (pvz., miniatiūriniai skydai naudoti kaip keltų genčių papuošalas). Kai kurios vaikų kapuose randamos įkapės priskirtinos prie miniatiūrų.
miniatiūra Lietuvoje
Lietuvoje miniatiūros būdingos geležies amžiaus kuršių, žiemgalių kapavietėms (miniatiūriniai kirveliai, kapliai, juostų audimo įrankiai, indeliai). Aptinkama itin mažų, manoma, vaikams skirtų papuošalų (apyrankių, žiedų, smeigtukų).
2674