miniatiūrà (it. miniatura < lot. minium – cinoberis, raudoni dažai, naudoti didžiosioms rankraštinių knygų raidėms spalvinti), nedidels apimties literatūros kūrinys. Miniatiūra yra tarsi didelio kūrinio kopija, viską atkartojanti nedidelėmis dalimis. Miniatiūros apimtis – 5–10 puslapių, bet ne kiekvienas mažos apimties kūrinys vadinamas miniatiūra. Miniatūrų reiškiamos idėjos ir kūrinio dalių proporcijos yra tokios pat, kaip ir didelių kūrinių, todėl miniatiūromis nelaikomi lyriniai eilėraščiai, trumpi pasakojimų fragmentai ir panašiai. Miniatiūra gali būti epinis arba draminis pasakojimas – novelė, apysaka, esė, eilėraštis proza, pjesė (monodrama), anekdotas. Kai kurie teoretikai miniatiūroms priskiria japonų haikus. Būdinga išbaigta fabula (aiški pradžia ir pabaiga), ryškios idėjos, išsamus apibendrinimas, konkrečios detalės, glausta ir kruopščiai išdailinta forma. Vienas žymiausių miniatiūrų pavyzdžių – M. Maeterlincko pjesė Viduje (Intérieur 1894). Miniatiūroms priskiriama P. Altenbergo eskizų knyga Kaip aš tai regiu (Wie ich es sehe 1896). Miniatiūra itin dažna simbolizmo literatūroje, kurios viena pagrindinių idėjų – nedideliuose dalykuose išreikšti visą pasaulį.
2271