minimalzmas, 20 a. antros pusės meno kryptis. Minimalistiniu vadinamas objektas ar kūrinys, susidedantis iš maksimaliai supaprastintų elementų, formų ir jų darinių. Pirmasis minimalizmo terminą, siedamas su menais, pavartojo D. Burliukas 1929 J. Grahamo tapybos parodos Niujorke kataloge. Vėliau taip buvo įvardyta 20 a. antros pusės dailės kryptis, kuriai būdinga racionalumas, maksimaliai supaprastintos (dažnai geometrizuotos) formos, išryškintos objekto struktūros. Šiuolaikiniams minimalistams mažiausias dažnai nereiškia mažiausio tiesiogine to žodžio prasme, nes jų tikslas – iš mažiau sukurti daugiau. 20 a. 7 dešimtmečio dailėje minimalizmas siejamas su antimodernizmu, o 10 dešimtmečio minimalizmo architektūroje – su antipostmodernizmu. Minimalizmas architektūroje kaip savarankiška stilistinė kryptis pripažinta tik 20 a. pabaigoje (architektūros teoretikas Ch. Jencksas periodiniame leidinyje Architektūrinis dizainas / Architectural Design).
1546