minimalzmo architektūrà. Minimalizmo architektūros ištakos – 20 a. pradžios rusų konstruktyvistų, suprematistų judėjimai (K. Malevičius), modernistinės purizmo, racionalizmo, funkcionalizmo architektūros atstovų (Le Corbusier, W. Gropijaus, L. Mieso van der Rohe’s) kūryba, 6 dešimtmečio ir vėlesnis minimalistinis menas (C. Andre, D. Juddo, D. Flavino, S. Le Witto, R. Serros, T. Smitho, B. Le Va ir kitų ieškojimai kuriant pirmines struktūras, jų protestas prieš kubizmo, ekspresionizmo ir kitų krypčių meninį vadinamąjį pilnumą), japonų dzen, tradicinė architektūra ir šiandieninės jos interpretacijos. Stiliui susiklostyti įtakos turėjo tam tikrų visuomenės grupių gyvenimo būdas ir poreikiai: vienuolynų architektūros ir vienuolių tradicija vengti materialumo, siekti dvasinės meditacijos ir kontempliacijos, Vakarų aukštuomenės mados poreikio tenkinimas (kai kurių parduotuvių, restoranų, komercinių meno galerijų ir galerininkų gyvenamųjų erdvių pritaikymo meno kūriniams eksponuoti ir kitų objektų specifika).
Šiuolaikinis minimalizmas architektūroje – tai filosofinė, pasaulėžiūrinė pozicija, kuri transformuojasi, įgauna įvairias formas ir įvardijama kaip kultūrinis minimalizmas, sensualusis minimalizmas, pirminis (low‑tech) minimalizmas, brutalusis minimalizmas, asketiškasis minimalizmas, skulptūrinis minimalizmas, organinis minimalizmas, kontekstualusis minimalizmas, spalvingasis minimalizmas, technologijos minimalizmas.
Šiuolaikinis minimalizmas reiškiasi Europoje, Azijoje, Afrikoje, Amerikoje. Ryškūs įvairių regionų savitumai, bet yra ir gana daug bendrumų ar net visiškai identiškų formų. Europoje minimalizmas vyrauja pietuose – Ispanijoje, Portugalijoje (siejama su klimatu), centrinėje dalyje – Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje (siejama su kultūrinėmis, religinėmis tradicijomis), šiaurėje – Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje (siejama su šiaurietišku temperamentu).
Skiriami minimalistinės raiškos ypatumai: paprastumas (ne prastumas), aiškumas, grynumas, švarumas, sterilumas, tyrumas, skaidrumas, lengvumas, šviesumas, ramumas, gilumas, mažumas, santūrumas, asketiškumas, tuštuma, tyla, idėja, erdvė. Svarbiausios kompozicinės priemonės: spalva, šviesa, šešėliai, mastas, simetrija, asimetrija, vientisumas, statika, dinamika. Jas jungia forma, kuri, kaip kompozicinė priemonė, geriausiai nusako minimalistinės raiškos ypatybes.
Moderniojo meno muziejus Vienoje (2001, architektai Ortner + Ortner)
Minimalizmui vaduojantis iš vadinamųjų griežtų geometrinių rėmų, pereinant prie šiuolaikinių technologijų, naujai suvokiama forma. Naujas minimalistines formas kurti skatina minimalūs paviršiai (minimal surfaces), minimalių hiperpaviršių mokslinės teorijos ir skaitmeninės naujausios kompiuterinės technologijos. Minimalizmas persitvarko į hiperminimalizmą – aukštesnio laipsnio minimalizmą. Žymiausi minimalizmo architektai: L. Barragánas, T. Ando, C. Silvestrinas, J. Pawsonas, P. Zumthoras, E. Souto de Moura, A. C. Baeza, Á. Siza, R. Legorreta, Ushida & Findlay, Herzog & de Meuron, Ortner + Ortner, T. Ito, J. Nouvelis, Gigon + Guyer, D. Perrault, R. Moneo ir kiti.
Lietuvoje
Lietuvos architektūroje vyrauja griežtas, geometrinis minimalizmas: lakoniški gretasieniai, kurių formą dažniausiai lemia praktiškumas (gyvenamasis namas Palangoje, 1990, architektai S. Danius, M. Zabarauskas). Minimalizmo pozicijoms įsigalėti didelę reikšmę turėjo periodiškai rengiamos parodos Detalė, Žvilgsnis į save, architektūrinio leidinio Archiforma skelbiamos nominacijos.
Prokuratūrų pastatas Vilniuje (2008, architektas K. Lupeikis)
Minimalizmo raiškai priskiriami šie objektai: kotryniečių vienuolynas Kaune (1999, architektai E. Miliūnas, D. Paulauskienė), centras Stiliaus fabrikas (2000, architektai D. Nainys, S. Gricius), biurų pastatas Hanner Vilniuje (2001, architektai A. Ambrasas, R. Ambrasienė), salonas Iris (2002) ir prekybos bazė Urmas Kaune (2005, abiejų architektas A. Karalius), laisvalaikio centras Forum Palace ( architektai G. Čaikauskas, R. Palekas, M. Szejnickij), LNK televizijos studijos rekonstrukcija (architektai R. Palekas, A. Palekienė, G. Čaikauskas, abu 2002), kompiuterijos parduotuvė BMS / Megapolis (2003, architektai A. Ambrasas, R. Ambrasienė), spaustuvė Garsų pasaulis (2004, architektai S. Pamerneckis, D. Laucius, T. Budzys), Prokuratūrų pastatas (2008, architektas K. Lupeikis; visi Vilniuje). 2004 K. Lupeikis pagrindė minimalistinės formos transformavimo taikant šiuolaikines kompiuterines technologijas modelį. Paremtas praktiniais tyrimais modelis yra grindžiamas virtualiais formos transformavimo principais, išryškinant naujų, ne pirminių, vizualiai sudėtingesnių, tačiau atitinkančių minimalizmo principus formų ir paviršių sudarymo galimybes. Tolesnės minimalizmo raidos perspektyvos sietinos su konceptualiu virtualiuoju modeliavimu.
L: K. Lupeikis Minimalizmo galia / Minimal Power Vilnius 2007.
1546